Pamokslai

Ar įmanoma santuoka su netikinčiuoju?

www.propovedi.ru
2014 April 14 d.

„Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais...“ (2  Kor 6, 14). Šiuo atveju Biblijos originalo pažodinis vertimas būtų toks: „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiaisiais“.

Čia kalbama apie du žmones, kurie vienas su kitu susieti (pakinkyti), t.y. apie sutuoktinius. Klasikinėje graikų kalboje žodis ἡ σύζυγος (hē sudzugos) - sutuoktinis, yra kilęs iš veiksmažodžio συζεύγνυμι (sudzeugnumi) - „pakinkyti kartu“, „sutuokti“. Taip pat yra ir rusų kalboje: žodis «супруги» (sutuoktiniai), yra kilęs iš veiksmažodžio „сопрягать» (pakinkyti kartu).

Apaštalas Paulius vartoja neįprastą šio žodžio - ἑτεροζυγοῦντες (heterodzugountes) – formą, kurioje priesaga hetero- („kitas, kitoks“) nurodo, kad įkinkomi nevienodi (nevienarūšiai) gyvuliai. Pavyzdžiui, jeigu į vieną kinkinį įkinkyti karvę ir asilą, tai toks kinkinys nedirbs, nes gyvuliai skirtingų dydžių, vaikšto skirtingu greičiu, skirtingai elgiasi ir panašiai. Tokiu būdu, heterodzugountes – yra nepajėgus dirbti, nenormalus kinkinys, į kurį įkinkyti iš principo skirtingi gyvuliai. Šventasis Raštas tokiu kinkiniu vadina artimą tikinčiojo ir netikinčiojo draugystę arba santuoką. Kaip paprastame gyvenime valstietis niekuomet neuždės vieno jungo ant iš principo skirtingų gyvulių, taip ir tikinčiojo santuoka su netikinčiuoju – yra visiškai nenormali situacija, nedarbinė, nefunkcionali. Kodėl?

Kaip tik tai aiškina tolesnės Rašto eilutės.

Toliau 14-liktoje (2 Kor 6, 14) eilutėje jis sako: „Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo?“ Teisumas neranda džiaugsmo bendraudamas su nusikaltimu. Teisusis „nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais“ (palyginkite su Ps 1, 1).

Toliau apaštalas sako: „Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos?“ (2 Kor 6, 14c). Ir iš tikrųjų, pagal Šventąjį Raštą mes žinome, kad tikintysis yra šviesoje, o netikintysis – tamsoje. Dar daugiau, tie kurie yra tamsoje nekenčia Kristaus šviesos, nes jeigu jie mylėtų šviesą, jie eitų į šviesą. „Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą...“ (Jn 3, 20-21).

Apaštalas Paulius tęsia: „Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru?“ (2 Kor 6, 15a). Tikintysis priklauso Kristui, o netikintysis – šėtonui. Kristus ir šėtonas – tai dviejų kariaujančių valstybių karaliai. Tarp Kristaus karalystės ir šėtono karalystės vyksta nepaliaujamas dvasinis karas, kuriame nėra galimybės susitaikyti. Ar gali Kristaus tikėjimo pilietis įstoti į sąjungą su tuo, kuris savo gyvenimu ir visais savo poelgiais tarnauja šio pasaulio kunigaikščiui? Ar gali tarp savęs susitarti Kristus ir šėtonas, sudaryti kontraktą, eiti viena kryptimi?

„Arba kokia dalis tikinčiojo su netikinčiuoju?“ (2 Kor 6, 15b). Žodis „dalis“ šioje eilutėje reiškia „dalį“ arba bendrą „dalį“. Kaip Abraomas atsisakė iš Sodomos karaliaus priimti dalį (Pr 14, 22-23), taip ir tikintysis nenorės turėti dalies su netikinčiuoju.

„Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais?“ (2 Kor 6, 16). Tikintysis yra Šventosios Dvasios šventykla (1 Kor 6, 19), o netikintis garbina stabus. Žmogiški dievaičiai ir įvairiausi klaidingi dievai nesuderinami su Dievo šventykla. Kažkada „matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu“ (Apd 17, 16). Tai kaipgi tikintysis gali nesipiktinti regėdamas netikinčiojo gyvenimą?

Jeigu koks nors žmogus, jau būdamas bažnyčios narys ir laikantis save tikinčiuoju, vis dėlto pradėjo artimą bendrystę su nusikaltimu ir tamsa, susigretino su Beliaru, priėmė bendrą dalį su netikinčiuoju ir, matydamas stabus dvasioje nesipiktino, tai ką tai kalba apie jo dvasinę būklę? Greičiausiai jame ir nebuvo teisumo, jo širdies nebuvo apšvietusi šviesa, jis negarbino Kristaus kaip Karaliaus ir netapo Šventosios Dvasios šventykla. Panašus prisišlieja prie panašaus.

Žinoma, jeigu jūs jau esate vedęs netikinčiąją ir atsigręžėte į Viešpatį, tuomet Šventasis Raštas liepia nepalikti savo žmonos, o melstis, kad ji atsigręžtų. Arba jeigu jūs galvojate, kad vedėte tikinčiąją, o paskui pasirodė, kad ji netikinti, tai taip pat negalima skirtis. Jei santuoka įvyko, vadinasi ją leido Viešpats, o „...ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Reikia melstis, kad Dievas padėtų žmonai atgailauti. Tačiau, jeigu jūs dar tik ieškote sutuoktinės, tai netikinti arba formaliai tikinti mergina – nėra tinkamas variantas. Dievo akivaizdoje dorybinga, atgimusi tikinčioji, norės tarnauti Dievui – štai ko reikia ieškoti. Tą patį galima pasakyti ir apie tikinčiąją merginą, kuri galvoja ištekėti: netikintis arba formaliai tikintis vaikinas – nėra tinkamas variantas. Tik atgimęs krikščionis, kuris myli Dievą ir trokšta Jam tarnauti, bus jums tinkama pora. „Neįsikinkykite į nelygų, kreivą, nefunkcionalų jungą su netikinčiuoju!“

Parengta pagal www.propovedi.ru