Pamokslai

Mano ginklas

Nikolajus Vodnevskis
2014 April 05 d.

Kažkada, kai dar pirmomis dienomis sekiau Viešpatį, aš rašiau savo poemoje „Dangiškas kvietimas“:

Gana kovoti;
Broliui aš - brolis.
Pas Kristų Karvedį
Sugrįžo Jo karys.

Kaip gi taip – liautis kovoti už gyvenimą, už teisingumą, už geresnę ateitį?

O, ne! Ne tai turi galvoje krikščionis, kai pradeda eiti, sekdamas Viešpatį Jo keliu. Gana kovoti savo paties jėgomis, nes kova savo jėgomis neduoda gerų rezultatų. Užtenka kovoti fizinio naikinimo ginklais.

Pas Kristų Karvedį
Sugrįžo Jo karys.

O Kristus niekuomet nesinaudojo fizine jėga, naikinančia jėga, prievartos jėga. Kristus – meilės Dievas. Jo jėga – meilė.

Ir vis dėlto apaštalas Paulius krikščionį palygina su kariu (1 Tim 1, 18), kuris išėjo į mūšio lauką, kad laimėtų pergalę prieš šėtoną. Apaštalas Paulius taip pat rašė: „Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną“ (2 Kor 10, 3).

Su kokiu ginklu krikščionis stoja prieš savo priešą? Ir kas jo priešas?

Krikščionio priešas – šėtonas, demoniškos velnio jėgos. Krikščionio ginklas – iš Viešpaties gautas Dievo Žodis. Tas ginklas, kurį naudojo Kristus ir kuriuo Jis nugalėjo velnio gundymus ir užpuolimus: „Parašyta: ‚Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu‘ “ (Lk 4, 4).

Ir šėtonas pasitraukė... Jis negali pakęsti Evangelijos žodžių. Jis bijo Dievo Žodžio, kaip troškinamųjų dujų.

Dievo Žodis – galingas ginklas kovoje su šėtonu. Dievo Žodis drauge su malda ir nuolankumu –galingesnis už atominę ir vandenilinę bombas. Prieš šį ginklą šėtonas negali atsilaikyti. Jis pasišalina, tiesa, ne visam laikui, bet nors laikinai.

Štai kodėl apaštalas Paulius rašė tikintiesiems: „Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas“ Ir toliau: „Todėl imkitės Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti“ (Ef 6, 11.13).

Taigi, koks tai ginklas? Apaštalas toliau paaiškina: „Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo Žodį“ (Ef 6, 14-17).

Šis ginklas – tobulas, nenugalimas, neišsenkantis. Ir šėtonas tai puikiai žino.

Tapo aiškūs priešo išpuoliai –
Aš kritau, kankinaus ir vaitojau.
Bet Dievas davė man Savo ginklą –
Savo neišsenkantį arsenalą.

Kiekvienam krikščioniui ginklas yra reikalingas ne tik, kad apsigintų, bet ir tam, kad pultų. Krikščionis neturi visą laiką sėdėti apkasuose. Mes esame taip pat pašaukti kariauti ir puolamąjį karą. Norint atakuoti, reikia daug kartų daugiau jėgų ir ginklų, negu norint apsiginti.

Praradęs savo ginklą karys, jau nėra karys, bet dezertyras. Iš praėjusio karo patirties aš žinau daug atvejų, kai sužeisti kareiviai net ir tuomet, kai plūdo kraujais, nemetė savo ginklų.

Kariuomenėje rūpestingas elgesys su ginklu – griežtas įsakymas. Ginklas turi būti išvalytas ir parengtas kovai.

Prarasti dvasinį ginklą - krikščioniui tolygu mirčiai. Prarasti tikėjimą Viešpačiu ir Jo Žodžiu – reiškia savanoriškai pasiduoti į žiauraus priešo nelaisvę, pasiduoti jo gailestingumui, kurio jis neturi. Prarasti dvasinius ginklus - reiškia visiškai kapituliuoti prieš priešą ir jo sąjungininkus.

Krikščionis privalo ne tik turėti ginklą, bet ir mokėti juo naudotis. Dievo Žodis – dviašmenis kalavijas, ir, šiuo kalaviju nemokant naudotis, galima įsipjauti. Štai kodėl Kristus sakė: „Tyrinėkite Raštus“.

Viešpaties dviašmenio kalavijo briaunos yra nukreiptos vienu ašmeniu į mūsų sumanymus, mūsų širdies troškimus, kad juos atskleistų, o kitu ašmeniu – mūsų priešo pusėn, kad mus galėtų apginti nuo jo užpuolimų.

Net ir pats silpniausias tikintis žmogus apsiginklavęs šiuo ginklu gali būti visiškai užtikrintas, kad laimės pergalę.

Dievas kviečia krikščionis nežaisti kareivėlius, o būti nenugalimos Dievo vaikų armijos patyrusiais kariais.

Garbė Dievui, kad kovoje su mūsų amžinu priešu mes nesame vieniši. Dievas pasiuntė į žemę Šventąją Dvasią, kad kupinas Jos krikščionis, būtų priešo neįveikiamas. Palaimingas Šventosios Dvasios veikimas – mūsų jėga.

Kaip ir kiekviename kare, taip ir dvasiniame, sunku išvengti sužeidimų. Jei taip atsitinka krikščioniui, jis turi nuostabų Viešpaties pažadą: „Aš (...) išgydysiu tavo žaizdas“ (Jer 30, 17).