Straipsniai

Homoseksualizmas ir Biblija

www.deon.pl
2014 March 14 d.

Faktas, jog terminas „homoseksualizmas“ atsirado tik XX amžiuje, nereiškia, kad Biblija neturi ką pasakyti apie šį reiškinį.

Yra nemažai situacijų, klausimų ir problemų, kurios jaudina šiuolaikinius žmones, ir apie kuriuos dar nežinojo tais laikais, kai buvo rašomi Biblijos tekstai. Tačiau tai jokiais būdais neatima iš Šventojo Rašto Išminties Žodžio galios ir jo gebėjimo nukreipti žmogaus širdį link Tiesos.

Todėl pažvelgsime į tekstus, kurie vienaip ar kitaip seksualiniu požiūriu susiję su dviejų tos pačios lyties žmonių elgesiu ir poelgiais. Kaip Senasis, taip ir Naujasis Testamentas vienareikšmiai pareiškia savo poziciją šiuo klausimu. Taigi, pagal Bibliją homoseksualus elgesys ir įvairios jo formos nusako tvarkos stoką ir dramatišką Dievo tvarkos peržengimą.

Sutelkime savo dėmesį į tris Senojo Testamento ištraukas (Pr 19, 1-25; Kun 18, 22 ir 20, 13) bei į tris Naujojo Testamento ištraukas (Rom 1, 26-27; 1 Kor 6, 9-11 ir 1 Tim 1, 8-10).

Pradžios ir Kunigų knygos

Senajame Testamente homoseksualizmo klausimas aptinkamas dviem atvejais: arba jis yra minimas aprašomuoju būdu, arba kontekste normų, įeinančių į taip vadinamą „Šventumo įstatymą“, kuris reglamentuoja visuomeninį ir liturginį Izraelio tautos gyvenimą. Pirmasis atvejis yra Pradžios knygoje (19, 1-15). Netenka abejoti, kad autorius smerkia Sodomos gyventojų elgesį. Situaciją, kai kartu ir jauni, ir seni iššaukiančiai siekia, kad Lotas jiems atiduotų savo svečius seksualiniam išnaudojimui, autorius tai vertina kaip sugedimo viršūnę, kai reikia nedelsiant įsikišti. Angelai į Sodomą atėjo turėdami konkrečią misiją. Jiems reikėjo patikrinti ar šauksmai, kylantys į Dievą, atitinka tikrovę. Pradžios knygoje tai aiškiai pasakyta: „Turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgiasi, kaip skelbia mane pasiekęs šauksmas. Taip ar ne – sužinosiu“ (Pr 18, 21 /Biblijos draugijos vertimas). Dėmesio centre yra ne svetingumo tema ir ne prievartos dviejų užsieniečių atžvilgiu klausimas, bet visų pirma  - blogis, kuris pasiekė savo viršūnę. Blogis, kuris vyksta yra tuo didesnis, nes aplink Loto namą susirinko „vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių“ (Pr 19, 4). Jų elgesys jokiais būdais nėra tik pasakojimo fonas, atvirkščiai: jis nurodo į sunkią Sodomos gyventojų nuodėmę.

Išraiškingą homoseksualių praktikų pasmerkimą aptinkame Kunigų Knygoje: „Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas“ (Kun 18, 22). Įsakymus užrašytus 18 skyriuje galima geriau suprasti 3 eilutės šviesoje: „Nesielkite, kaip elgiasi egiptiečiai, tarp kurių jūs gyvenote, ir nesilaikykite papročių Kanaano šalies, kurion jus įvesiu, nevaikščiokite pagal jų nuostatus“ (Kun 18, 3).

„Nesugulk su vyru kaip su moterimi“, - parašyta tarp draudimo aukoti Molochui (stabų garbinimas) ir draudimo santykiauti su gyvuliais - „juodojo sąrašo“ - viršuje. Pagal tekstą, tokia betvarkė, toks elgesys taip akivaizdžiai suardo sutvėrimo pusiausvyrą, kad žemė (kraštas) „išvems savo gyventojus“ (Kun 18, 25). Tą patį toną mes galime matyti ir kitame Kunigų knygos fragmente (Kun 20, 13).

Naujasis Testamentas

Senojo Testamento puslapiuose esantį radikalumą, šiuo atveju mes aptinkame ir Naujojo Testamento puslapiuose. Nuoroda į graikišką originalą šiuo atveju yra ypatingai svarbi.

Laiškas Romiečiams, 1, 26-27

„Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė (užsidegė geiduliais, pagal Č. Kavaliausko vert.) vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą“.

Šioje ištraukoje Paulius pasisako visiškai apibrėžtai. Homoseksualų elgesį jis priskiria gėdai ir paleistuvystei, kurie daro žalą žmogaus asmenybės orumui. Šios dvi eilutės yra vienintelės Šventajame Rašte, kur homoseksualūs aktai pateikiami iš dviejų perspektyvų: kaip aktai tarp vyrų ir tarp moterų. Jeigu prieš tai apaštalas Paulius smerkia kvailumą žmonių, kurie priėmę stabmeldystę „garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui“ ( Rom 1, 25), tai 26-27 eilutėse jis parodo, kaip yra suskaldoma pati tvėrimo tvarka, kai žmogus praranda ontologinę tiesą apie save ir apie tvėrimą. Graikų kalbos tekstas vartodamas terminą arsen / thely (vyras / moteris), vietoje gyne / aner (moteris / vyras), pabrėžia atotrūkį nuo tvėrimo tvarkos, papildomai jį pabrėždamas dvigubu žodžiu paraphysin (priešingas prigimčiai).

Apaštalo kalba gana specifinė. Jis vartoja žodžius, kurie visame Naujajame Testamente pasirodo tik šiame vieninteliame kontekste. Kalbu apie žodžius ekkaiomai (užsidegti) ir orexis (geiduliai, gašlumas), kurie pabrėžia kompulsinę, įkyrią žmoguje susikaupusią jėgą. Kiti du žodžiai – aschemosyne (gėda) ir antimisthia (atlyginimas už), kurie taip pat aptinkami ir Apreiškimo knygoje (Apr 16, 15) bei Antrame laiške Korintiečiams (2 Kor 6, 13), kalba apie sugedimą, kuriame yra įkalintas žmogus.

Reikšmingas yra žodis plane (pasmerkimas), kurį apaštalas Paulius pateikia su ironija. Tas, kuris leidžia sau taip elgtis, yra dvigubai pasmerktas: už savo gašlumą ir už tiesos užslopinimą.

1 Kor 6, 9-11

„Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai (iškrypėliai, pagal Č. Kavaliausko vert.), nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“.

Apaštalas Paulius kalba apie dešimt nusižengimų, juos apibūdindamas kaip adikoi – neteisius. Šeši iš jų jau buvo pasirodę 1 Kor 5, 11. Šis „naujas“ sąrašas nuo ankstesniojo skiriasi grasinimu („nepaveldės Dievo karalystės“) ir tuo, jog atkreipia dėmesį į piktnaudžiavimus lytinėje sferoje bei tarpasmeniniuose santykiuose. Atidžiau pažvelkime į du žodžius: arsenokoitai (šis žodis Naujajame Testamente aptinkamas čia  ir dar vieną kartą 1 Tim 1, 10) bei malakoi. Arsenokoitai – žodis, kuris susideda iš dviejų: arsen (žmogus) ir koite (lova, guolis). Tas faktas, kad šis terminas visoje I a. literatūroje aptinkamas vien tik Pauliaus tekstuose bei judaizmo diasporos tekstuose, verčia manyti, jog jis yra kilęs iš dviejų Kunigų knygos tekstų – Kun 18, 22 ir 20, 13, kur yra smerkiamas homoseksualus elgesys. Galimas daiktas, kad šis terminas taip pat liečia vyrų prostituciją. Tekstuose, parašytuose po II a., jis aptinkamas pagundų arba ekonominės netvarkos kontekste.

Užtat terminas malakoi plačiąja prasme reiškia vyro panašumą į moterį (moterišką vyrą), manieringumą. Jis gali nurodyti kaip į tingius žmones, taip ir į tuos, kurie į gyvenimą žiūri lengvabūdiškai, arba yra bailūs, o kita vertus – į tuos, kurie yra pasinėrę į alkoholį bei seksą, ir šį sąrašą baigiant tais vyrais, kurie leidžia save pasyviai išnaudoti seksualiai bei jaunuoliais, kurie stengiasi būti patrauklūs ir vyrams, ir moterims. Kitaip tariant, šis terminas apima visą elgesio, gyvenimo pozicijos, papročių, parodančių žmogaus sugedimą, kompleksą.

Tačiau Paulius, nors ir radikaliai smerkia tokį elgesį, tačiau duoda skaitytojams suprasti, kad yra įmanomas atsivertimo procesas. To įrodymas yra bendruomenė, į kurią jis kreipiasi. „Kai kurie iš jūsų buvote tokie“. Prisiglaudus prie Kristaus, nepaisant didelių sužalojimų ir smulkių žaizdų, galima per gyvenimą eiti toliau. Malonė turi galią „nuplauti“, „pašventinti“ ir sugrąžinti žmogui laisvę, kuri, kai yra nukreipta teisinga linkme, gali vaisingai įtakoti asmenybės pusiausvyrą ir jos santykius su kitais žmonėmis.

1 Tim 1, 8-10

„O mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi, suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir nepaklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir motinžudžiams, žmogžudžiams, paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui...“

Teksto, kurį parašė įkvėptas autorius (šiuo atveju kalbame ne apie Paulių, o apie kažkurį iš jo mokinių), tikslas parodyti visišką skirtumą tarp kelio, kurį nurodė Jėzus, kelio, kurį apibrėžė Mozės įstatymas. Kiek pirmasis įdiegia pasaulyje šventumo ir malonės logiką, tiek antrajame yra vien tik žmogaus įdiegta žala, kasdienybė ir netvarka. Nuodėmių sąrašas (iš viso jų yra 14) yra paimtas iš Dekalogo. Šis katalogas parodo, jog toks elgesys yra visiškai priešiškas keliui, kuri numatė Dievas. Biblija besąlygiškai vertina, kad homoseksualūs aktai yra nuodėmingi.