Pamokslai

Prašykite, ir jums bus duota

Nikolajus Vodnevskis
2014 March 12 d.

Taip Kristus pasakė apie maldą (Lk 11, 9). Toks pažadas skirtas tiems, kurie prašo tikėdami, prašo to, kas patinka Dievui. Visi palaiminimai ir pažadai priklauso tiems, kurie prašo Dievo vardan Jėzaus Kristaus aukos.

Malda - tai dovana iš aukštybių, kad žmogus džiaugtųsi bendravimu su Dievu. Per šį bendravimą su mūsų Dangiškuoju Tėvu mes būname pastiprinami ir paguodžiami.

Kaip žinoma, Biblijoje Viešpats yra vadinamas įvairiai. Pavyzdžiui: „O Dieve (...) Tu, kuris išklausai maldas“ (Ps 65). Dievas, kuris girdi maldas ir atsako į jas - yra gyvas Dievas. Prisiminkite įvykį iš žydų istorijos: Jezabelės pranašai garsiai šaukė: „Baalai, išklausyk mus!“ (1 Kar 18, 26). Bet Baalas negalėjo išgirsti, nes jis nėra Dievas. Tačiau, kai Viešpaties pranašas Elijas šaukėsi tikrojo Dievo, Jis nedelsdamas atsakė į jo maldą. Tai buvo didis stebuklas. Dievas buvo arti Elijo, nes Elijas buvo arti Dievo.

Kodėl daugelis krikščionių yra dvasiškai neturtingi, išsekę, „serga mažakraujyste“, neturi džiaugsmo? Nes jie tingi melstis.

Apie maldą mes esame skaitę ne kartą. Tačiau ši tema yra tokia svarbi, kad vis iš naujo reikia kalbėti apie ją.

Kreipiantis į Viešpatį maldoje, reikia:

a) tikėti amžinai gyvą, gailestingą Dievą. „O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems, atsilygina“ (Žyd 11, 6).

b) širdyje reikia turėti nuolankią ir atlaidžią dvasią. Jeigu jūs negalite atleisti jus įžeidusiam broliui, jūsų malda bus veltui. Dievas jos nepriims. Kristus mokė: „Eik pirmiau susitaikyti su broliu“ (Mt 5, 24).

Tenka dažnai susidurti su tokiu reiškiniu: žmonės tiki tą patį Dievą, skaito vieną ir tą pačią Evangeliją, lanko tą pačią bažnyčią ir tuo pat metu negali vienas kito pakęsti. Jie veltui meldžiasi Dievui, nes „Dievas neišklauso nusidėjėlių“ (Jn 9, 31). Dievas negali priimti maldos to, kuris laiko užantyje akmenį prieš savo brolį.

Jeigu šėtonui pasiseka sukiršinti du tikinčiuosius ir paskui juos atitraukti nuo susitaikymo, tai po to galima dieną naktį melstis, giedoti himnus, aukoti, ir viskas bus veltui. Dievo įsakymas lieka nepajudinamas: „Eik pirmiau susitaikyti su broliu“.

Na, o jeigu įsižeidęs brolis nenori susitaikyti, atstumia ištiestą ranką? Kaip tuomet elgtis? Melskitės už jį, nes nuodėmė pasilieka jame.

Daug maldų žmonės išsako Viešpačiui, tačiau ne visos maldos gali būti Viešpaties priimtos. To priežastis yra ne Dievas, o žmogus, kuris visų pirma turi susitaikyti su Dievu ir su žmonėmis;

c) prieš atsiklaupdamas žmogus turi žinoti, kokia bus jo malda. Pirmiausia reikia garbinti Dievą ir dėkoti Jam ne kaip atliekant apeigą, o nuoširdžiai, iš visos širdies; paskui Jam atnešti savo poreikius;

d) reikia ateiti pas Dievą tikint, kad Jis jus išgirs ir atsakys į jūsų prašymus. Ateinantis pas Dievą turi palikti savo rūpesčius: „Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Fil 4, 6). Neužpildykite savo gyvenimo rūpesčiais, bet visus rūpesčius atiduokite Viešpačiui, nes Raštas sako, jog Jis jumis rūpinasi. Nepasitikėkite savimi ir savo jėgomis, nes tokiu atveju jūs užkertate kelią palaimingam Šventosios Dvasios veikimui;

e) reikia dėkoti. Visada už viską dėkokite. Ypač už Jo meilės dovaną – išgelbėjimą per Jėzų Kristų. Visose aplinkybėse pasitikėkite Viešpačiu, nes Jis prileidžia tik tai, kas naudinga jūsų sielai.