Straipsniai

Apie polinkį teisti kitus

Tatjana Galuško
2014 March 03 d.

„Jei jūs imsite žmones smerkti, jums nebeužteks laiko juos mylėti“ /Motina Teresė/

Kas yra smerkimas, teisimas? Tai nepalanki nuomonė arba nepritarimas. Polinkis – tai nuolatinis potraukis, nusiteikimas (pozicija) kokiam nors dalykui. Pasmerkti – reiškia išreikšti kam nors nepritarimą, laikyti ką nors blogybe, nuteisti, ką nors nulemti bausmei. Kas toks yra pasmerktasis, nuteistasis? Tai žmogus, kuris teismo sprendimu yra pripažintas kaltu, kad padarė nusikaltimą, jam paskiriant bausmę. Taip išeina, kad jeigu jūs kažką smerkiate, teisiate, tai jūs užimate teisėjo poziciją ir paskiriate bausmę. Tarp vertinimo ir pasmerkimo yra labai mažas skirtumas, kurį sunku pastebėti.

Žmonės, kurie turi žemą savivertę, pradėdami vertinti žmogų arba jo poelgį, svarstymus baigia pasmerkimu, tokiu būdu rasdami kaltąjį dėl savo problemų. Mes dažnai nepastebime, kad apie ką nors kalbėdami jį nuteisiame. Man labai patiko vienas pastoriaus Jurijaus Miščenkos eilėraštis: „Kai tu kitą smerki, stovi už jo nugaros su kalaviju. Net neįtardamas, jį kaltini ir pastatai drauge su budeliu. Žodis „kalavijas“ – juk nėra žaisliukas, taigi būk atidus, ką kalbi. Jeigu gerumu nenugalėsi pikto, ne viena galva nulėks nuo pečių“.

Kai jūs ką nors smerkiate, tai jūs jį nuteisiate drauge su velniu, kuris nori nuteisti žmogų. Patys to nesuprasdami, jūs tiesiog jį užmušate savo įvertinimu. Prisiimti teisėjo vaidmenį yra labai pavojinga. Yra tik vienas teisėjas – Viešpats. Aš manau, kad neverta užimti Dievo vietos:

„Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes pats tai darai, ką teisi“ (Rom 2, 1).

Išeitų, kad, kai mes ką nors teisiame, tai ir savo pačių atžvilgiu sėjame tokį pat teismą, tik 30, 60, 100 kartų griežtesnį. Jeigu jūs teisiate kitus žmones, tai jūsų santykiuose su žmonėmis nėra gailestingumo. Jeigu jūs nesate gailestingas žmonėms, tai Dievas taip pat elgsis su jumis. Įsivaizduokite, ar jūs norėtume, kad Viešpats jus teistų taip pat, kaip jūs teisiate kitus žmones? Aš manau, kad atsakysite „ne“. Todėl, jeigu jūs teisiate žmones, bijokite Dievo, nes Dievas gali ir su jumis taip pat pasielgti:

„Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro“ (Rom 2, 2).

Jeigu jūs susiduriate su tokiu teisiančiu žmogumi, tai iš karto jį stabdykite ir sakykite, kad nenorite drauge su juo teisti kitų žmonių. Aš taip elgiuosi su tokiais žmonėmis, ir tegul jie apie mane galvoja, ką nori.

Teisti – reiškia kituose žmonėse ieškoti neigiamų savybių. O juk nėra idealių žmonių. Trūkumų galima rasti bet kuriame net pačiame puikiausiame žmoguje. Jeigu jūs norėsite žmogų vertinti iš blogos pusės, tai būtinai jame rasite trūkumų. Aš esu ryškus to pavyzdys. Manyje yra daug trūkumų, tačiau aš prašau Dievo, kad Jis mane pakeistų. O vertinimas – tai kada tu analizuoji, galvodamas apie gerąsias žmonių savybes, ir darai išvadas apie jų poelgius. Jeigu žmogus suklydo, galima su meile nurodyti jam klaidą, ir žmogus, jausdamas jūsų meilę, o ne pasmerkimą, būtinai pasitaisys.