Straipsniai

Sovietines represijas prieš krikščionis prisiminus

www.baptistru.info
2013 December 19 d.

1966 metų gegužės 16-17 dienomis, aikštėje priešais CK KPSS pastatą Maskvoje, vyko masinė Evangelijos krikščionių baptistų akcija, kurioje jie reikalavo, kad juos priimtų tuometinis valstybės vadovas ir kad būtų svarstomas SSSR represijų prieš tikinčiuosius nutraukimo klausimas.

Dėl 1966 metais sugriežtintų baudžiamosios teisės įstatymų prieš tikinčiuosius, 1966 m. balandžio mėn. Kijeve EKB BT (Bažnyčių Tarybos) tarnautojų pasitarimo metu buvo iškeltas klausimas prašyti SSSR vyriausybes, kad būtų nutrauktos represijos.

Buvo nuspręsta išsiųsti į Maskvą, pas CK KPCC generalinį sekretorių L.I.Brežnevą tikinčiųjų delegaciją, kuri kalbėtų visų šalies regionų persekiojamų EKB bažnyčių vardu.

1966 metų gegužės 16 d. rytą į Maskvą atvyko apie 430 žmonių iš įvairių šalies regionų (iš 130 miestų): Sibiro, Uralo, Pavolgio, Centrinės Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldavijos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tikintieji atsivežė dokumentus, liudijančius apie persekiojimus jų gyvenamosiose vietose – fotografijas ir kitą medžiagą apie maldos namų konfiskavimą bei nugriovimą, apie kratas, areštus ir teismus. Delegatai buvo pasiruošę asmeniškai liudyti apie nepakeliamas baudas, atleidimus iš darbo ir pašalinimus iš mokymo įstaigų, apie tikinčiųjų tėvų vaikų persekiojamus mokyklose, skaitlingą Biblijų ir kitos krikščioniškos literatūros konfiskavimą.

Nelauktai gegužės 16 d. 9 val. ryto prie CK KPSS pastato priimamojo Naujoje aikštėje susirinko minia žmonių. Pirmąją dieną susitikimas su valstybės galva neįvyko. Visiems dalyviams teko pernakvoti ten pat, gatvėje, tiesiog ant šaligatvio. Tikintieji per visą naktį meldėsi ir giedojo giesmes.

Kitą dieną 13.00 val. pas stovinčius prie CK pastato sienos tikinčiuosius išėjo SSSR KGB pirmininkas generolas pulkininkas V. E. Semičastnyj ir Viešosios tvarkos apsaugos ministras generolas majoras Kozlovas. Į klausimą „kodėl žmonės čia susirinko?“, tikintieji atsakė, kad jie yra bažnyčių pasiuntiniai ir atvyko pas draugą L. Brežnevą su skundais dėl vietinės valdžios savivalės prieš bažnyčias.

Generolas pulkininkas V. Semičastnyj paaiškino, kad draugas L. Brežnevas vakar juos matė ir pasakė, kad nepriims. Šiandien jis išskrido į Vladivostoką apdovanoti Lenino ordinu Primorės kraštą. Valdžios atstovai susirinkusiems patarė iš savo tarpo išrinkti dešimties žmonių delegaciją, kurią priims CK KPSS Politinio biuro narys, CK KPSS Partinės kontrolės komiteto pirmininkas A. J. Pelšė, ir per išrinktus žmones įsakė perduoti jam visus laiškus bei skundus Vyriausybei. Likusiesiems pasiūlė išsivažinėti į namus.

Tikinčiųjų brolių grupė iš minios atsakė, kad susirinkusieji ketina laukti grįžtančio L. Brežnevo, net jeigu vėl tektų nakvoti šioje vietoje. Pasipiktinęs V. Semičastyj paskelbė: „Mes jums to daryti neleisime! Užteka tik mums paskambinti į vieną iš rutulinių guolių gamyklą ir darbininkai jus sumals į miltus. Ir jei reikės – panaudosime ir tankus!“ Vienas iš dalyvavusių brolių garsiai kreipėsi į susirinkusią minią tokiais žodžiais: „Broliai ir seserys! Iš čia išeisim arba mirsim?!“ “Mirsim!“ – vienbalsiai skandavo minia.

V. Semičastnyj ir Kozlovas dar kartą ultimatumo forma pakartojo savo sąlygas, davė 10 minučių apsigalvoti ir išėjo. Įkandin nueinantiems tikintieji užgiedojo: „Už Evangelijos tikėjimą, už Kristų mes stovėsim!“.

Delegaciją apsupo kareiviai su automatais, atkirsdami minią nuo likusios aikštėje publikos. Paskui išvažiavo karinių autobusų vora, kuri galutinai uždengė nuo maskviečių tikinčiuosius. Tarp autobusų ir delegacijos, stovėjusios keliomis eilėmis prie sienos, pražygiavo Vyriausybės apsaugininkai. Gavę komandą, tvarkos sergėtojai metėsi į minią, kurioje žmonės buvo stipriai susikabinę, susilieję į monolitą ir garsiai giedojo: „Tegul mus ištinka persekiojimai, mirtis už Kristų nebaisi“...

Iš delegacijos dalyvio, pastoriaus J. Kuksenkos prisiminimų

Pasibaigė tuo, kad visus delegatus patalpino į autobusus ir išvežė į Maskvos miesto Žirgų Kiemą. Ten delegacijos dalyviams pasisekė susitvarkyti: galėjo nusiprausti, sutvarstyti žaizdas, sutvarkyti drabužius, pasistiprinti tuo, ką kas turėjo krepšiuose ir surengti pamaldas. Vakarop atvarė autobusus ir grupelėmis po 20 žmonių, visus delegacijos dalyvius pergabeno į Lefortovo kalėjimą, kur prasidėjo tardymo procesas. Maskvos rajonų teismai daugumai dalyvių priteisė po 10 – 15 parų kalėti Lefortovo ir Butyrkos kalėjimuose, daugeliui priteisė baudas pagal gyvenamąsias vietas ir kitokias administracines nuobaudas, o įtariamus organizavus akciją, daugiau kaip 30 žmonių, nuteisė pagal baudžiamąjį straipsnį nuo metų iki trejų metų laisvės atėmimo.

Iš delegacijos organizatoriaus Josifo Bondarenkos prisiminimų

Praėjus dienai po delegacijos išvaikymo, CK KPSS priimamajame buvo areštuoti EKB BT tarnautojai Georgijus Vincas ir Michailas Chorevas, kurie nuėjo pateikti atitinkamą pareiškimą dėl atsiskyrusiųjų (baptistų) brolijos delegacijos išvaikymo ir sumušimo.

Greitai savo bute buvo areštuotas EKB BT pirmininkas Genadijus Kriučkovas, Kijeve – areštuoti I. Bondarenko, N. Veličko ir kiti. Visoje Sąjungoje prasidėjo nauja kratų ir areštų banga.

Iš EKB Bažnyčių Tarybos sekretoriaus G. P. Vinco prisiminimų


Akcijos vertinimai
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

EKB tarptautinė Bažnyčių Taryba:

„Paraginti Šventosios Dvasios ir pakviesti buvusių EKB kalinių mūsų brolijos tikintieji iš visų šalies kampelių suvažiavo į Maskvą, kad kreiptųsi su prašymu į Vyriausybę... Kiekvienas gegužės delegacijos narys turėjo ką pasakyti valstybės vadovams... Tačiau jų nepriėmė... Žodžiu, ratas užsidarė: tai, kas vyko jų gyvenamose vietose (provincijoje) buvo prieš juos įvykdyta ir Maskvoje“...

I.D.Bondarenko:

„Kažkas iš delegacijos pastebėjo skvere priešais CK stovintį paminklą Šipkos didvyriams, ant kurio buvo užrašyti Jono Evangelijos žodžiai“ „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda“ (Jn. 15, 13)...“.

J.F.Kuksenko:

„Prašymai ir tarpininkavimas yra reikalingi, tik reikia tai daryti su galva, kad būtų nauda, o ne žala. Pasodinti į kalėjimą 430 žmonių ir patiems sėsti bei dar visoje Sąjungoje užkurti persekiojimų liepsną... Yra siunčiamos ir priimamos tokio dydžio delegacijos, kad būtų įmanomas dialogas... Tai ne delegacija, o jėgos demonstracija. Ar buvo galima tokia kalba kalbėtis su sovietų valdžia?... Ir apskritai pasakysiu, kad delegacijos Maskvoje atvejis ir visos su ja susijusios Dievo tautos kančios guli ant Bažnyčių Tarybos brolių sąžinės“.

Pagal www.baptistru.info