Straipsniai

10 „žydiškų faktų“ Naujajame Testamente

Ron Cantor
2013 December 18 d.

Kai tik įtikėjau Ješua (Jėzumi), aš maniau, jog daugiau nebebūsiu žydas, ir kad tikėjimas šiuo žydų vyru neturi nieko bendro su žydais. Vėliau aš ėmiau skaityti Naująjį Testamentą ir buvau šokiruotas, kad tai žydiška knyga ir kad ji pasakoja žydų istoriją apie žydus Izraelyje. Susipažinkite su šiais 10 faktų:

1. Tikras Jėzaus vardas – Ješua. Šis vardas yra kilęs iš ivrito žodžio „Ješu-a“, kuris reiškia „išgelbėjimas“. Kai angelas aplankė Juozapą, jis jam pasakė, kad sūnų pavadintų Ješua vardu, nes Jis taps Jo tautos „Ješu-a“! (Mt 1, 21). Šio vardo didinga pranašiška reikšmė pradingsta jo graikiškame arba angliškame variante.

2. Ješua motinos vardas nebuvo Marija, ir netgi ne Merė. Ji nebuvo katalikė! Mirjam – tai tas pats vardas, kurį turėjo ir Mozės sesuo. Tai žydiškas vardas, ir tai buvo jos vardas. Ji buvo izraelietė, gyvenusi gerokai anksčiau, negu atsirado Vatikanas.

3. Jonas nebuvo Krikštytojas (straipsnio  originale anglų k. – Baptist). Labai gerbiu savo draugus baptistus, tačiau Jonas buvo paskutinis ir didžiausias žydų pranašas, toks kaip Jeremijas, Izaijas ir Ezechielis. Jis pranašavo apie žydų Mesijo atėjimą. Jis taip pat buvo izraelietis, kuris ragino Izraelio žmones pasirengti priimti Dievo Avinėlį.

4. Krikštas nebuvo unikalus Naujojo Testamento reiškinys. Ilgus amžius prieš tai, kai Jonas pradėjo krikštyti panardinimu į vandenį savo pasekėjus žydus, jie (tikite tuo ar ne) jau praktikavo panardinimą į vandenį. Viena iš priežasčių, dėl ko jie tam nesipriešino, buvo ta, kad tai buvo jų kultūros dalis. Netoli nuo Šventyklos archeologai rado 50 panardinimo rezervuarų (mikvot), skirtų tiems, kurie prieš aukodami auką Šventykloje, ateidavo atlikti apsiplovimo ritualo.

5. Petras nebuvo pirmasis Romos Popiežius! Petras, žydas, kelis metus buvo pirmųjų tikinčių žydų vadovas. Valdžios vairą jis perdavė Jokūbui, Ješua broliui, ir ėmė keliauti, dalindamasis Gerąja (išgelbėjimo per Ješua) Naujiena. Nėra jokių įrodymų, kad Petras buvo Romos vyskupas arba, kad jis dar kam nors perdavė vyskupo mantiją. Jis buvo paprastas žydų žvejys, kuris tapo didžiausiu Ješua žodžių apie Išgelbėjimą skelbėju. Jis niekuomet nesiliovė žydiškai gyvenęs, ir jau tikrai niekuomet savęs nelaikė kataliku. Ak, taip, beje, Biblija aiškiai sako, kad Petras turėjo uošvę, tai reiškia – jis turėjo žmoną, ir tuomet keista, kad katalikų kunigams (neišskiriant ir Romos Popiežiaus) draudžiama vesti.

6. Džeimsas (turimas galvoje Jokūbas, nes originale straipsnis anglų k. ir naudoja anglų kalbos Biblijos vertimą) - tai nėra vardas to, kuris parašė Jokūbo laišką ir kuris vadovavo pirmiesiems žydų tikintiesiems, apie ką kalbama Apaštalų darbų knygos 15 skyriuje. Džeimsas – puikus vardas vyresniajam liokajui arba vairuotojui arba net karaliui..., bet ne žydui, gyvenusiam pirmajame amžiuje. Jo vardas buvo Jokūbas! Lotynų kalba vardai Džeimsas ir Jokūbas yra labai panašūs, ir dėl lingvistinio kazuso Jokūbas Naujojo Testamento angliškame vertime tapo Džeimsu.

7. Ješua numirė per Pesach (Paschą), o prisikėlė Pirmųjų Vaisių (Jom ha-bikkurim) šventės metu, ir Šventoji Dvasia Jeruzalėje buvo išlieta Sekminių (Šavuot šventės) dieną. Tai trys svarbiausios istorijos dienos, ir Viešpats padarė taip, kad jos sutaptų su žydams svarbiausiomis (tų pačių 30 m. po Kr.) pavasario dienomis. Na, tarsi Dievas pasakė: „Ei, neužmirškite, kad visa tai prasidėjo nuo žydų Jeruzalėje!“ Liūdna, kad Bažnyčia vis dėlto pamiršo...

8. Paulius niekuomet nėra keitęs vardo. Biblija prabėgomis užsimena, kad Saulius kitaip vadinamas Pauliumi (Ap D 13, 9). Kaip ir dauguma žydų, jis turėjo vardą, kurį naudojo tos vietovės žmonės, kur jis gyveno (Romos imperija), ir žydišką vardą. Mintis, kad jis atsikratė savo žydiško vardo mažų mažiausiai nėra biblinė, ir, be to, paprasčiausiai nemokšiška. Kai gimiau, aš taip pat gavau anglišką vardą Ronas ir žydišką vardą Chaimas.

9. Visas Naujasis Testamentas buvo parašytas žydų. Yra tam tikrų nesutarimų, ar Lukas buvo žydas, tačiau visi likusieji autoriai tikrai buvo žydai.

10. Atminimo vakarienė buvo įsteigta Paschos Seder metu. Ješua paėmė Afikomen, ypatingą macach (macų, neraugintos duonos) paplotėlio dalį, kuris buvo naudojamas per Velykų Seder (Paschos\Velykų pirmoji naktis Seder - Tarnavimas*), ir pakėlė trečiąją taurę iš keturių, virš kurių Paschos puotos metu yra skaitomi laiminimai, Atpirkimo Taurę, ir paprašė, kad Jo mokiniai žydai tęstų šią žydų tradiciją.

Visi pirmieji Ješua pasekėjai buvo žydai. Kai pagonys pradėjo tikėti Juo, buvo nemažai manančių, kad nežydai, norintys tikėti žydų Mesiju, iš pradžių privalo priimti judaizmą. Galų gale (Apaštalų darbai 15 skyrius) buvo nuspręsta, kad tai nėra būtina. Tačiau niekuomet Ješua pasekėjams žydams nebuvo ir į galvą atėjusi mintis, kad jie nustojo būti žydai!

Pagal www.messiahsmandate.org
-------------------------------------------
* Plačiau šia tema rasite „Biblijos Žinyne“ straipsnyje „Pascha ir Paskutinė vakarienė“, 574-575 puslapiai. Sudarytojai Pat Alexander ir David Alexander, leidykla „Alma litera“, 2001 m. (vert. pastaba).