Pamokslai

Įeikite į Mano atilsį

Daniel Rosen
2013 November 22 d.

„Taip sako Viešpats: Dangus yra mano sostas ir žemė – mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?“ (Iz 66,1).

Dievas turi vyrų ir moterų, kurie girdi ir paklusta, kai Jis kalba, kurie seka paskui tiesą, kurią Jis atskleidžia, ir turi saldų, šventą norą Jam įtiki. Visagalis pripažins tokių žmonių gyvenimą, nes jie Jį pažįsta ir pažino Jo kelius. Ant tokių gyvenimų bus uždėtas šventas Dievo pritarimo antspaudas. Šie gyvenimai tampa šventa Dievo gyvenimo buveine, kurią Jis gali savo buvimu ypatingu būdu palaiminti.

Ar jūsų širdyje Dievo gyvenimas yra nesudrumstas? Kas būna, kai jūsų transporto priemonės langas parkavimo vietoje būna išmuštas ir visa, kas vertinga pagrobta? Ar Dievas tuomet nori ilsėtis jūsų širdyje? Kas atsitinka, kai vaikas arba draugas padaro neteisingą pasirinkimą? Ar Jis tuomet nori, kad jūsų širdis būtų Jo poilsio vieta? O tuomet, kai buvo nutraukta jūsų 20 metų besitęsusi darbo sutartis, arba kai jūsų mylimam žmogui buvo diagnozuotas vėžys? Ar jūsų širdis tuomet ilsisi Jame?

Kaip tai gali būti? Mūsų poilsis yra Asmenybėje, kuri sukūrė visus daiktus, aplinkybes, žmones ir vietoves. Ši poilsio rūšis kur kas daugiau negu fizinis atsipalaidavimas arba poilsis nuo darbo. Tai nereiškia paprasčiausiai „atitrūkti“. Tai poilsis, „kai jūs einate“ visur, kur Dievas jus pašaukė. Išėjimo knygoje 33, 14 Dievas sako: „Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį“. Šis poilsis – mūsų beprotybės, nusivylimų, skubėjimo, rūpesčių ir nerimo mainai į Jėzaus Dvasią, Jo jėgą ir nesudrumsčiamą ramybę. Tai - visas Dievas, kuris pasireiškia visose detalėse, parodydamas, kad, nepaisant mūsų silpnumo, suspaudimo arba aplinkybių, Jis yra galingas. Poilsis – tai visas Jis, išreiškiantis save.

Pasaulis, kad įgytumėte dvasinę ramybę, pasiūlytų jums psichologinius metodus, tačiau reali ramybė ateina iš Jėzaus Asmenybės, iš paties Ramybės kunigaikščio.

Senajame Testamente vienas iš žydų kalbos žodžių, nusakančių poilsį yra nuah. Tai reiškia veiklos arba judėjimo nebuvimą, kurie pastatyti tam tikroje vietoje drauge su išbaigtumu, pergale, saugumu arba išgelbėjimu. Poilsis yra tik viename Dieve (Ps 61, 1-2. 6; 116, 16). Tai Dievo dovana (1 Kar 8, 56). Dievas žada ramybę nuo priešų, kuriuos vadina vargais, baimėmis, sunkiu darbu ir kieta vergija (Iz 14, 3). Tačiau Dievas perspėjo, kad poilsio trukmė priklauso nuo jų paklusnumo (Sk 32, 15; Iz 28, 12; Ps 95, 11). Besitęsiantis buvimas nesudrumstoje Dievo ramybėje reikalauja, kad mes ir toliau savo dvasia bei siela liktume Jame.

Kitas žodis, reiškiantis poilsį, reiškia ilsėtis, baigti, laikytis Šabo, artėti į pabaigą. Kai Dievas ilsėjosi po sukūrimo, Jis nesustojo dėl to, kad pavargo, bet todėl, kad Jo kūrimo darbas buvo užbaigtas. Galiausiai, Dievas per Mesiją suteikė savo tautai tikrą poilsį, kad padarytų šlovingą Savo vardą (Iz 11, 10; 63, 14).

Visa tai aprašyta laiške Žydams 3, 7 – 4, 13. Šis graikų kalbos žodis, reiškiantis ramybę, reiškia baigti, atgaivinti, ilsėtis, pertraukti darbą. Ši ištrauka kalba apie įėjimą į Dievo poilsį. Kristaus poilsis – tai, kad Jis ant kryžiaus užbaigė visą darbą, būtiną, kad mes įeitume į Jo pergalę ir malonę, nes viskas – mūsų dvasia, mūsų valia, širdis, vaizduotė ir sąžinė (visa mūsų esybė) yra sukoncentruoti Jo atliktame darbe. Tai yra poilsis, kad mėgautumės bendraudami su Tėvu ir Sūnumi. Šis poilsis – paties Dievo poilsis mūsų dvasioje ir širdyje remiasi santykiais su Juo. Dievas turi raktus Jo nuostabiam poilsiui atrakinti. Iš pradžių mes turime liautis kovoti kūniška energija (Ps 46, 9-10). Gausite naują apreiškimą apie Jo meilę ir valdžią gyventi darnoje su Tėvu. Jei jūs kovojate, pripažinkite tai ir atgailaukite: „Dvasios Balandis ramiai nesiilsi mano dvasioje, mano širdyje, mano sieloje, mano prote, valioje ir emocijose“. Kai mes pasitikime, mes turime Jėzaus ramybę, įeidami į ją. Jėzus parūpino raktą, sakydamas „...Mokykitės iš manęs (...) taip jūs rasite atilsį savo sieloms“ (Mt 11, 29; Jurėno vert.). Jis nesakė ištyrinėkite apie mane faktus, bet pažinkite mane, pažinkite mano kelius, išmokite iš manęs gauti.

Tegul tobulas Atilsis, pats garbės Viešpats neginčijamai gyvena jumyse ir pakeičia jus iš vidaus, gyvendamas savo gyvenimą per jūsų dvasią. Dažnai kalbėkitės su Juo apie tai, kol neišgirsite Dvasios balandžio, sakančio, jog „ Tu – mano mylimas sūnus arba dukra. Mano malonė su tavimi“. Dievas ieško tokio artumo ir netrukdomo bendravimo, kad Jis yra viso mūsų gyvenimo paaiškinimas, nes mes neatsitraukiame nuo sąmoningo Jo buvimo pajautimo, kuris užlieja mus. Tai „palapinė“, kurioje gyvena Dievo Dvasia.

Ar jūs siekiate būti Dievo poilsio vieta? Dievas labai nori, jums nuolatos esant Jo ramybėje, duoti jums dvasios, sielos ir kūno atilsį.