Dvasiniai skaitiniai

Šiai dienai

Frank Lauermann
2013 November 07 d.

„Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą.Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo“. /Evangelija pagal Luką 15, 20/

Sūnus ilgai vaikščiojo savais keliais, bet susidūręs su sunkumais, ilgėjosi namų saugumo. Tad nusprendė sugrįžti. Tėvas nepriekaištaudamas ir nesistengdamas sulaikyti leido jam išvykti. Tačiau jis laukė jo kiekvieną rytą gatvėje, žvalgėsi, ar tik jo mylimas sūnus negrįžta.

Taip yra su mūsų dangiškuoju Tėvu. Kiekvieną rytą Jis laukia mūsų. Jis nori su mumis pusryčiauti ir važiuoti į darbą. Jis nori kelias akimirkas pabūti su mumis vienumoje ir mus sustiprinti. Jis ilgisi nors ir mažo pašnekesio su mumis, bendrystės. Jis žino, kad mes skubame rytais, ir turime daug dar visko nuveikti. Bet vis tik, o gal būtent dėl šio skubėjimo ir streso Jis laukia mūsų?! Juk Jis yra mūsų didžiausia pagalba!

Neleiskime savo dangiškajam Tėvui rytais veltui mūsų laukti, bet iškart, prabudus, ištarkime Jam: „Labas rytas!“ O pusryčiaudami ir ruošdamiesi į darbą, bendraukime su Juo balsu arba mintyse. Mes galime Jam padėkoti, kad Jis yra šalia ir padeda pereiti per šią dieną. Į Jį galime kreiptis pagalbos, kuomet ryte skubiame ar ko nors ieškome. Mes galime kelionės metu bendrauti su Juo ir leisti Jam mus apglėbti. Mes galime Jam patikėti visą savo stresą. Jis laukia mūsų, užjaučia ir nori mus tiesiog mylėti.

Dėkoju, Tėve, kad kiekvieną rytą Tu esi čia ir lauki manęs. Tu apvalai mane nuo visko, kas buvo vakar, ir šiandien ryte duodi man naują šansą. Tu nori padėti man nugyventi šią dieną ir laikyti savo ranką virš manęs. Tu nori būti šalia ir palaikyti mane dideliuose ir mažuose dalykuose. Ar gali būti dar kur nors toks Dievas, kuris būtų taip arti, toks stiprus ir mylintis kaip Tu?