Dvasiniai skaitiniai

Paskutinis skyrius

David H. Roper
2013 October 31 d.

„Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats arti!“ (Fil 4, 5)

Pradėdama naują knygą, mano pažįstama ima ją skaityti nuo paskutinio skyriaus. „Tuomet galima skaityti ir nesijaudinti“ – aiškina ji. Tegul ir ne visi detektyvų mėgėjai ją palaikys, užtat krikščionims tokia minčių eiga yra visai suprantama. Mes taip pat žinome pabaigą, todėl galime, tapti ramybės salelėmis, apsuptomis išorinio pasaulio chaoso, galime grėsmės akivaizdoje likti ramūs.

Apaštalas Paulius tokį nusistatymą vadina „romumu“ (Fil 4, 5). Originale šis žodis reiškia „ramybė, nepaisant gyvenimo sunkumų“ Jis apibūdina tylų ir romų nusistatymą, su kuriuo mes sutinkame visas gyvenimo negandas. Karalystės gali žlugti, draugai išduoti, bažnyčios užsidaryti, vandenynai šėlti, kalnai pajudėti iš vietos, o mes, nepaisant nieko, likti ramūs.

Kaip savyje išugdyti tokį nusistatymą? Prisiminkite, kad „Viešpats arti“ (Fil 4, 5). Jis visai greta, prie durų, pasirengęs įsikišti į visus pasaulio reikalus ir įvesti savo tvarką. Tuomet žemėje įsigalės mūsų Viešpaties Karalystė ir „žemė bus pilna Viešpaties šlovės pažinimo kaip jūra pilna vandens“ (Hab 2, 14).

Jėzus Kristus pasakė: „Taip, Aš veikiai ateinu!“ (Apr 22, 20) Tai gali įvykti tiesiog šiandien! Tokie paskutiniai Viešpaties žodžiai, ištarti pačiame paskutiniame Jo knygos skyriuje.

Viešpatie, dėkojame Tau, jog leisdamas sužinoti Tavo sumanymus, išlaisvinai mus iš baimės. Mes guodžiamės tikėjimu, jog atėjus laikui, Tavo išrinktieji įeis į šlovingą amžinąją Karalystę. Amen.

Nė vienas mokymas nėra tiek susietas su gyvenimu, kaip mokymas apie Antrąjį Kristaus atėjimą.

David H. Roper
© Our Daily Bread 2013-10-31