Dvasiniai skaitiniai

Meilė neturi kliūčių

Dennis Fisher
2013 October 17 d.

„Jeruzale, Jeruzale...Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!“ (Mt 23, 37).

Neseniai mano ramybę sutrikdė iš kaimyninio namo pusės sklindantis neramus paukščių čirškėjimas. Gerai įsižiūrėjęs, ventiliacijos angoje aš pamačiau paukščių lizdą su paukščiukais. Automatinio reguliavimo įrengimas privėrė ekranu angą, ir dabar mama negalėjo patekti pras savo alkanus vaikus. Apie tai aš pasakiau kaimynams, kurie nuėmė ekraną ir pernešė lizdą į saugią vietą.

Kiek skausmo širdžiai sukelia kliūtys atsiradusios meilės kelyje! Kristus, ilgai lauktas Izraelio Mesijas, taip pat patyrė savo meilei kliūtį, kai Jo nepriėmė išrinktoji tauta. Tuomet Jis prisiminė paukštį, šaukiantį savo paukščiukus. „Jeruzale, Jeruzale...Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!“ (Mt 23, 37).

Mūsų nuodėmė – štai kliūtis, kuri atskiria mus nuo Dievo (Iz 59, 2). Tačiau „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Kristus savo pasiaukojančia kryžiaus mirtimi ir prisikėlimu pašalino šią, atrodytų, neįveikiamą kliūtį (Rom 5, 8-17; 8, 11). Mums reikia tik priimti Jo dovaną.

Savo kryžiumi Jėzus išgelbėja ir duoda gyvenimą.

Dennis Fisher
© Our Daily Bread 2013-10-17