Dvasiniai skaitiniai

Buvimo drauge dovana

Randy Kilgore
2013 October 04 d.

„Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio“ (Jn 11, 19).

Prieš daug metų, kai dirbau stambios korporacijos kadrų skyriuje, mane pakvietė į seno darbuotojo, kurio aš nė karto nebuvau matęs, laidotuves. Jis buvo mūrininkas, bendradarbiai jį labai gerbė, tačiau keista, nes pareikšti užuojautą atėjo labai mažai žmonių. Kažkas mėgino paaiškinti našlei, kad daugelis neatėjo, bijodami savo žodžiais ar elgesiu dar labiau ją įskaudinti.

Tačiau panašiu aplinkybėmis žmonės retai prisimena, kas ką jiems pasakė. Užtat jie atsimena atėjusiųjų veidus. Ir tai yra svarbiausia: pažįstami veidai savo buvimu duoda jėgų, suteikia norimą paguodą tam, kuris kaip niekuomet jaučiasi vienišas. Pabūti greta – tai pats paprasčiausias, pats brangiausias dalykas, kurį mes galime duoti sielvartaujančiai sielai.

Morta ir Marija buvo apsuptos draugų, kurie drauge su jomis sielvartavo ir jas guodė bei liūdėjo dėl mirusio brolio mirties (Jn 11, 19). O paskui atėjo Tas, Kurį jos norėjo matyti labiau už visus, ir pravirko kartu su jomis (Jn 11, 33-35). Žmonės kalbėjo: „Štai kaip Jis jį mylėjo!“ (Jn 11, 36).

Kiekvieno praradimo metu Viešpats, būdamas greta, dovanoja mums paguodą, ir mes taip pat turime iš Jo gautą gebėjimą – savo buvimu suteikti pagalbą ir palaikymą.

Aš nežinau, ką pasakyti, aš neprisimenu protingų žodžių, aš tik noriu parodyti, jog pasirengęs būt drauge. Kad man skaudu dėl tavęs, kad žinau tavo negandą, kad gailėdamas ir mylėdamas, aš visuomet ateisiu pas tave.

Geriausia paguoda dažnai yra – paprasčiausiai pabūti greta.

Randy Kilgore
© Our Daily Bread 2013-10-04