Pamokslai

Maldos aspektai

Lester Sumrall
2013 October 03 d.

Nuo milijonų žmonių buvo paslėptos maldos galimybės. Vis dėlto, nutraukdami paslaptingumo skraistę, į kurią ilgus amžius buvo įvyniota malda, mes galime sužinoti jos paslaptis. Pavyzdžiui, jog galinga maldos jėga gali apimti visą žemės rutulį.

Tu gali prisiartinti prie Tėvo sosto ir dalyvauti gailestingumo ir išgydymo apraiškose, kurie pakeičia gyvenimus. Dėl maldos gali pasikeisti tavo paties gyvenimas. Nuolat ir atkakliai besimelsdamas, tu gali dalyvauti, išgydant savo šalį.

„Ir mano tauta...melsis“, - sako Viešpats. – „Aš... išgydysiu jų žemę“ (2 Krn 7, 14).

Mes apsvarstysime svarbias ir būdingas maldai sudėtines dalis bei aspektus.

1 maldos aspektas – išpažinimas

„Jei išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes“ (1 Jn 1,9). „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus“ (Jok 5, 16), - rašė savo broliams Viešpatyje apaštalas Jokūbas. Išpažinime yra jėga. Tai palaiko mūsų tarpusavio santykius su Viešpačiu. Nuolatinis nuodėmių išpažinimas veda prie augančių artimų santykių su Aukščiausiuoju Dievu. Kaip tik per išpažinimą nuo nuodėmės ir nedorybės yra apvalomos mūsų šventyklos - kūnas, protas, siela ir dvasia.

Dovydas vienoje iš savo ankstyvųjų maldų į dangiškąjį Tėvą, sušuko: „Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes“ (Ps 51, 3).

Pirmojo maldos aspekto jėga pasireiškia, kai mes nuoširdžiai savo vardu kalbamės su Dievu, stovime Jo akivaizdoje tokie, kokie esame, prisipažįstame, kad Jis, Jo meilė yra mums asmeniškai reikalingi, jog mums reikia, kad Jis apvalytų ir atleistų. Labai svarbu su Dievu būti atviriems ir sąžiningiems, nieko nuo Jo nenuslėpti, būti visiškai nuoširdiems.

2 maldos aspektas – padėka

Šiandien daugelis žmonių Amerikoje gyvena geriau už karalius, valdžiusius prieš du tūkstančius metų. Net karaliai neturėjo tokio maisto pasirinkimo, koks yra visuose šios šalies supermarketuose. Jie neturėjo šaldytuvų. Vergai privalėjo (dažnai savo gyvybės kaina) gabenti ledą iš tolimų kalnų. Daugelis amerikiečių gali vairuoti bent kokią nors mašiną. Net patys turtingiausi žmonės, gyvenusieji Jėzaus laikais, neturėjo tokių turtų.

Vis dėlto, daugelis amerikiečių yra užsikrėtę nedėkingumo nuodėme. Dažniausiai šiandien žmonės turi ženkliai daugiau už bet kurią žmonijos istorijos kartą, tačiau visa tai vertina kur kas mažiau. Paprastai, jie yra nedėkingi ir viskuo nepatenkinti.

Vaikai yra nedėkingi savo tėvams už jų švelnų ir mylintį rūpestį. Mūsų laikais, norint užauginti vaiką, išmokslinti, apvesdinti ir aprūpinti būstu, tėvams tenka išleisti beveik milijoną dolerių. Į šią sumą įtraukta medicinos priežiūra, gydymas pas gydytojus ir odontologus, rūbai, išsilavinimas, pervežimų kaina, muzikos pamokos, vasaros stovyklos, atostogos ir kt.  

Kaip būtų puiku, jei vaikas kasdien sakytų savo tėvams: „Ačiū, tėti! Ačiū, mama! Dėkoju už viską, ką jūs dėl manęs padarėte“. Paskui, išėjęs iš namų, dėkotų pardavėjui, bankininkui, policininkui, pastoriui ir visiems, kas kokiu nors būdu jam padėjo arba tarpininkavo; o paskui dar stipriau padėkotų Dievui už Jo meilę ir rūpestį.

Dovydas sakė: „Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas“ (Ps 107, 1). Tai tiesa, Jo teisybė yra amžina.

Mano draugas Smitas Viglsvortas (Smith Wigglesworth) pasakojo vieną Sidnėjuje (Australijoje)  jam nutikusį atsitikimą. Vieną sekmadienį, pietaudamas dideliame restorane, jis pastebėjo, kad niekas nesimeldžia už maistą. Todėl sulaukęs užsakymo, misteris Viglsvortas, norėdamas patraukti žmonių dėmesį, skambtelėjo peiliu į stiklinę. Kai visi liovėsi valgę, jis atsistojo ir pasakė: „Ponios ir ponai, atleiskite, - pradėjo jis, - bet aš atkreipiau dėmesį, jog nė vienas iš jūsų nesimeldė (kiek aš galėjau pastebėti) nedėkojo Dievui už maistą. Todėl, jei neprieštaraujate, prašau, nulenkite galvas, ir aš pasimelsiu už maistą ir už jus visus“. Po to jis meldėsi.

Baigęs melstis, jis atsisėdo. Visi restorano lankytojai jam garsiai plojo. Tą dieną žmonės ne tik padėkojo už maistą, bet kai kurie prisiminė maldą ir priėmė Jėzų, kaip savo Gelbėtoją – ir tik dėl to, kad vienas žmogus buvo dėkingas už tai, ką jo paties gyvenime padarė Dievas.

Būk dėkingas Dievui, mano drauge, būk dėkingas. Namuose, ar viešoje vietoje nepradėk valgyti, nesustojęs, kad padėkotum Dievui. Tuomet dėkok Dievui ne paprasčiausiai už maistą, o taip pat dėkok Jam ir už drabužius bei būstą, kuriais Jis tave aprūpino. Dėkok Jam už gyvenimą, už orą, kuriuo kvėpuoji, už sveikatą ir jėgą. Dėkok Jam už visokią tobulą dovaną, kurią Jis padovanojo. Dėkok Jam taip pat už neribotas gyvenimo Dvasioje galimybes, už pamaldų gyvenimą.

3 maldos aspektas – garbinimas

Šnekamojoje kalboje garbinimas buvo suprantamas, kaip „įtikimas“ Dievui – pagarba Jo buvimui, pagarba Jo meilei. Pasauliui yra siaubingai pražūtinga, kai taip daug žmonių taria Dievo vardą be reikalo. Daugelis krikščionių pradeda frazę žodžiu „Dievas“ arba „mano Dieve“. Kiti atvirai prakeikia gyvenimą, situacijas ir netgi pažįstamus, vardan Dievo šaukdamiesi prakeikimo.

Yra daug kitų žmonių, kurie retai galvoja arba kalba apie Dievą (arba Dievui), kol nesusiduria su sunkumais. O paskui maldauja: O Dieve, man būtinai reikia Tavo pagalbos. Man to ir to reikia“. Lyg manytų, kad Dievas, yra amžinai gyvenantis Kalėdų senelis. Negalima lengvabūdiškai ateiti pas Dievą. Jis Visagalis, dangaus ir žemės Kūrėjas. Prie Jo reikia artintis, turint gilią pagarbą, godonę, pagarbią baimę, gyrių ir garbinimą.

Perskaityk Senajame Testamente pavyzdžius, kokiu būdu žmonės artindavosi prie Dievo. „Trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui vienu balsu. Kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami Viešpatį ir sakydami: ‚Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas‘...“ (2 Krn 5, 13).

Teisinga sakyti Dievui, kad Jis yra geras.

„(Tuomet) debesis pripildė Viešpaties namus taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Dievo namus“ (2 Krn 5, 13-14).

Kaip turėjo tai atrodyti! „Debesis pripildė Viešpaties namus“. Šlovė, spindesys, didybė, pats Visagalio buvimas atsiliepė į Dievui dėkingų žmonių gyrių. Tomis dienomis Dievas atsakydavo į Jo tautos gyrių. Dievas ir šiandien atsiliepia į gyrių.

Jei žmogus myli Dievą, jis Jį šlovins.

Gyrius – tai padėkos malda, priemonė, žadinanti, maitinanti nenutrūkstamą tarpusavio santykių su Tėvu gylį ir augimą. Gyrius nėra pareiga. Jis ypatingai reikalingas tam, kuris nori palaikyti švelnų, pagarbų pokalbį su Dievu.

4 aspektas – susimąstymas (kontempliacija)

Kokia yra tiksli žodžio „susimąstymas“ reikšmė? Vebsterio (Webster) žodynas apibūdina susimąstymą kaip „gilų ilgalaikį mąstymą, intensyvų dieviškų klausimų apsvarstymą“. Kalbant paprastesne kalba, susimąstymas geriausiai suprantamas, kaip apmąstymai apie Dievą. Apmąstymas apie Dievą, Jo Žodį, Jo gerumo gylį ir didybę. Tai reiškia tarnauti Dievui.

Biblijoje psalmistas giedojo: „Tik Dievo lauk mano siela. Mano viltis yra Jame“ (Ps 62, 5).

„Tik Dievo lauk“.

Restorane padavėjas laukia lankytojų, kad juos aptarnautų, įsidėmėdamas visus jų poreikius. Mes tarnaujame Dievui, turėdami galvoje Jo poreikius. Tu gali paklausti, argi Dievas turi kokius nors poreikius? Jam reikia, kad mes galvotume apie Jį, džiaugtumės Jo buvimu, mėgautumės Jo Žodžiu, kalbėtumės su Juo tiek laiko, kad pradėtume galvoti, kaip Jis, arba netgi atspindėtume Jo Sūnaus, Jėzaus atvaizdą ir paveikslą. O, kokia šlovinga tiesa!

„Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia“ (2 Kor 3, 18).

„Alpių žara“ šioje Rašto vietoje man padėjo suprasti kažką nuostabaus.

Pirmą kartą savo gyvenime aš mačiau, kaip saulė, vakarėjant leidosi Alpėse, pakeisdama jų spalvą nuo žaismingai baltos iki švytinčios auksinės. Tai matydamas, aš vos galėjau susivaldyti. Anksčiau tokio didingo vaizdo aš niekuomet nebuvau matęs. Mano mintys nukrypo į Tėvą ir Viešpatį Jėzų Kristų, į dar didesnę Jų didybę, ir per susimąstymo gyrių aš buvau pakeltas į Aukščiausiojo sosto salę.

5 aspektas – prašymas

Jėzus mums pasakė: „Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 7,7). Iš Dievo mes gauname todėl, kad Jam atskleidžiame savo poreikius. Mes kalbėjome apie maldos aspektus, kuriuose buvo aptarti maldos būdai ir metodai. Kaip tik dabar Dievas žiūri į mus, labai laukdamas išgirsti savo vaikų prašymus, maldavimus ir maldas. Jeigu tokios maldos atitinka Dievo Žodyje nustatytus pavyzdžius, tuomet Jis atsako ir iš savo dosnių sandėlių papildo mūsų poreikius.

Jeigu tu esi švarus indas, atsidavęs Dievo vaikas, gyvenantis ir augantis Jo Žodyje ir pagal Jo valią, tuomet, jeigu poreikis net ir ganėtinai didelis, tu vis tiek gali tikėtis, kad Dievas atsakys į tavo maldas, taip pat, kaip atsakė į Elijo maldas, kai jis su nepalenkiamu tikėjimu stiebėsi į Dievą. Tik nepasiduok. Niekuomet nepasiduok.

Jeigu tu meldiesi, suprasdamas, kad malda - tai viso to, kas tave pripildo, šauksmas į Dievą, tavo vidinio žmogaus maldavimas, tai į tokią karštą, nuoširdžią maldą ir prašymus, kylančius į Tą, kuriam visiškai atidavei gyvenimą, visatos Šeimininkas atsilieps ir atsakys.

Net mūsų Viešpats Jėzus suprato ir meldėsi pagal šį principą. „Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo“ (Hbr 5,7).

Kai meldžiamės mūsų Tėvui, privalome būti konkretūs. Ateik pas Jį drąsiai (žiūrėk: Hbr 4, 16), nesigėdyk. Pasakyk Jam, ko tau reikia. Kalbėkis su Juo apie tai. Būk maldoje atkaklus. Užrašyk poreikius (jeigu prireiks), rodyk Jam ir kitą bei kitą, ir dar kitą dieną.

Meilės Dievas atsako į nepaliaujamą atkaklumą. Jeigu tu iš tiesų esi nuoširdus Dievo akivaizdoje ir teisingu būdu ieškai, kad būtų kompensuotas tavo poreikis, aš galiu tave patikinti, kad į savo maldą gausi atsakymą.

6 aspektas - tarpininkavimas

Vaikai supranta tarpininkavimo meną. Jie vis prašo, kol iš tėvų gauną tai, ko trokšta: naują dviratį, naujus rūbus arba ledus vafliniame indelyje. Jie atkakliai prašo savo žemiškųjų tėvų, kol jų prašymas pradeda duoti vaisių. Jėzus moko savo mokinius duoti daugiau vaisiaus (žr. Jn 15, 1-8) – ne vien tik mažą vaisių, bet daug vaisių. Jeigu vynmedžio šakelės (Jėzaus mokiniai) neduoda vaisiaus, Jis žada jas iki tol apipjaustyti, kol nepradės derėti.

Mes galime duoti vaisių, kurių tikisi Jėzus, tik kai nuolatos esame Jame. Be Jo negalėsime Karalystei padaryti nieko vertingo. Tarnaudamas įvairiuose pasaulio kampeliuose, aš dažnai susidurdavau su nusivylusiais, nelaimingais krikščionimis. Jie tapo nevykėliais dėl vienos paprastos priežasties – jie nedavė vaisių.

Tarpininkavimo dėka galima duoti vaisių. Tai atidaro turtingų Dievo saugyklų duris. Tarpininkavimo malda – tai malda, kuri niekuomet nepasiduoda. Jeigu tu, tavo šeima, bažnyčia arba visuomenė turi poreikių, tu, tarpininkaudamas prieš Tėvą, gali duoti vaisių, kompensuojant poreikius vienoje arba visose tose sferose.

Tų, kurie tarpininkauja, dėl jų maldų laukia šlovingas atlygis. Išgyvendamas neribotos Dievo jėgos išsiliejimą tarpininkavimo metu, tu taip pat pajunti neapsakomą Jo džiaugsmą. Pamatysi, kad tavo asmeniniai poreikiai bus kompensuoti tik todėl, kad išmoksi tiesiogine šio žodžio prasme atidaryti dangaus duris. Tarpininkaudamas už tave supančius žmones, taip pat pamatysi, kaip yra kompensuojami jų poreikiai.

Jėzus nereikalavo iš mokinių atnešti vaisius ir palikti juos nepaliestus, užduodant sau klausimą, ką gi su jais daryti.

Jis jiems pasakė: „Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, - jūs prašysite, ko norėsite, ir bus jums duota“ (Jn 15, 7). Toliau taip pat Jėzus tęsia: „Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, - kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų“ (Jn 15. 16).

Tarpininkavimas reiškia melstis Dievui kitų žmonių vardu. Tarpininkauti reiškia duoti vaisių. Kai mes nuolat esame Jėzuje, tai mums leidžia taip tarpininkauti, kad mes imame duoti vaisių.

7 aspektas – aimanavimai arba gimdymo skausmai

Gimdymo skausmai yra panašūs į nugalėjimą. Pagal Vebsterio (Webster) žodyną gimdymo skausmai reiškia „labai sunkų darbą, sunkų triūsą, gimdymo sąrėmius, vaikų gimdymo skausmą, stiprų skausmą, agoniją“. Gimdymo skausmai pagimdo žmogų. Motina kenčia gimdymo metu, ir pasaulin gimsta naujas kūdikis.

Skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, nėra panašus į jokį kitą žmonijai žinomą skausmą, ir nuslopinamas tik veikiant stipriems nuskausminamiesiems. Tačiau džiaugsmas, kuris patiriamas, kai į pasaulį gimsta vaikas, daug kartų pranoksta skausmą.

Gimdymo skausmai krikščioniui – kova už pergalę drauge su Dievu. Tai tikėjimas su tokiu įsitikinimu, kad, nepaisant skausmo ir sunkumų, jis įgyvendina tikslą, viziją, svajonę.

Gimdymo skausmai gali pasireikšti raudant Dievo akivaizdoje. Tai gali būti pilna užuojautos kova už išlaisvinimą ir sielų gimimą Karalystei.

Gimdymo metu motina dažnai gali jausti, lyg esanti tarp gyvenimo ir mirties. Būti gimdymo skausmuose – tai būti pasiruošusiems numirti už tą reikalą. Įtampa gali būti tokia intensyvi, kad kartais atrodo, jog numirsi anksčiau, negu gausi atsakymą. Jėzus taip meldėsi, kad net Jo kūno prakaito lašai virto kraujo lašais. Štai, mano broli, ką reiškia gimdymo skausmai.

Gimdymo skausmai maldoje suteikia dieviškąją jėgą.

Kai tu „gimdai“ maldoje ir tavo paties jėgos jau yra išsekusios, tuomet gali patirti dieviškąją jėgą, kuri tau padės tęsti maldą. Č. Sperdženas (Ch. Spurgeon) teigia: „Dievas mus girdi ne todėl, jog mes ilgai meldžiamės, o dėl to, kad mes esame nuoširdūs. Maldos negalima išmatuoti jardais, negalima pasverti svarais. Tačiau ją galima išmatuoti galybe ir jėga, tikroviškumu ir tikrumu, karščiu ir  intensyvumu“.

Gimdymo skausmai maldoje – tai stiprus troškimas.

Mūsų Viešpats Jėzus, maldos žinovas, sakė: „Ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite“ (Mk 11, 24). Čia galima priskirti žodį „troškimas“. Aš galiu trokšti savo šeimos išganymo ir dėl to nieko nedaryti. Kita vertus, aš galiu taip stipriai trokšti, kad mano šeima būtų išgelbėta, jog valandų valandas ir dienas praleisiu gimdymo skausmuose, melsdamasis už juos. Jėzus kalbėjo apie tokį troškimą gimdymo skausmų metu, kuris buvo toks stiprus, jog malda būtinai davė rezultatą.

Dievo Žodyje gali rasti patvirtinimą, kad maldos, kurios sakomos iš visos širsies ir sielos bei kylančios su tvirtu tikėjimu, bus išgirstos ir jas bus atsakyta. Būtent tokios maldos pakeis pasaulį.