Dvasiniai skaitiniai

Religingas ar tikintis?

Janina Brazauskienė
2013 September 29 d.

Aukščiausiasis mums dovanojo ne religiją, o tikėjimą, kuris tiesos keliu kiekvieną artina prie Dievo. Pasaulyje yra daug religijų ir kiekviena jų skelbia savo tiesas, nesusijusias su tiesomis, užrašytomis Šv. Rašte – Biblijoje. Apsistokime prie krikščioniško tikėjimo, kurio kertinis akmuo – Kristus.

Pagal Bibliją pragare bus gausu religingų žmonių, kurie bandė eiti pas Dievą remdamiesi savo pačių nuostatomis ir pažiūromis. Tai žmonės, kurie tikėjo Dievą, lankė bažnyčią ar kitą maldos vietą, tačiau niekuomet nesuprato skirtumo tarp religijos ir Kristaus.

Religija dažnai iškreipia tikrąjį Dievo charakterį, Evangelijos prasmę nukreipdama į ritualus, papročius, tradicijas, apeigas ir laikydama jas šventomis.

Žmogiškos tradicijos negali žmogaus priartinti prie Dievo. Religija moko žmones tarnauti Dievui taip, kaip sugalvoja patys žmonės. Religija turi daug tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus, o Biblija moko, kad yra tik „vienas tarpininkas – žmogus, Kristus Jėzus“ (1 Tim 2,5).

Daug žmonių save laiko religingais, tęsiančiais tėvų tradicijas, papročius, tačiau gyvenančiais pasaulietišką gyvenimą, netobulinančiais tikėjimo ir manančiais, jog yra verti Dievo karalystės.

Religingo žmogaus nuostatos:

•    Esu pakrikštytas.
•    Sekmadieniais einu į bažnyčią, aukoju pinigų.
•    Retkarčiai kai ką sušelpiu.
•    Žinau, kad yra Dievas.
•    Nedarau didelių nuodėmių, visi mane laiko religingu.
•    Gyvenu nepriekaištingą gyvenimą.

Tikinčio žmogaus nuostatos:

•    Nuo gimimo buvau nuodėmingas.
•    Ką gero padariau – nelaikau savo pasiekimu.
•    Einu prie Dievo ne savo , o Kristaus vardu.
•    Tikiu, kad Dievo Sūnus Jėzus yra mano Gelbėtojas.
•    Priimu Jo auką už mano nuodėmes ir pasitikiu, kad Jis išgelbės mane.
•    Tikiu visais Jo pažadais, užrašytais Šv. Rašte.
•    Esu pasiryžęs sekti Jėzumi ir augti Jo Evangelijos šviesoje.

MIRĘS TIKĖJIMAS nedaro nieko nei dėl Dievo, nei dėl žmonių. Tikėjimas – bevaisis. Toks žmogus gali visą gyvenimą vaikščioti į bažnyčią, laikyti save religingu, bet nepatirti jokių savo gyvenimo pokyčių. Jis nesielgia pagal tai, ką girdėjo per pamokslą bažnyčioje arba skaitydamas dvasinius skaitinius. Jis yra tik Dievo Žodžio klausytojas, bet ne vykdytojas. Jo miręs tikėjimas neskatina tobulėti Evangelijos šviesoje.

GYVAS TIKĖJIMAS kviečia elgtis pagal išgirstą Dievo Žodį, tobulinti tikėjimą gerais darbais, nuolankumu, meile. Toks žmogus trokšta giliau pažinti Dievą, tarnauti Jo bažnyčiai, padėti kitiems materialiai ir dvasiškai. Gyvai tikint užsimezga tvirta žmogaus ir Dievo draugystė, artimas bendravimas.

Todėl nebus išgelbėti religingi žmonės, kurie mano, kad jiems nereikia Gelbėtojo, kad jie savo jėgomis užsitarnaus Dangų.

Tad ką daryti? Patikėti Jėzaus Kristau auka ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, įsileisti Jį į savo širdį, nuolat bendrauti su Juo maldoje, labiau pažinti, gręžtis nuo nuodėmių, gyventi Viešpačiui patinkantį gyvenimą ir besąlygiškai pasitikėti Juo.

Religiniais veiksmais nekompensuosime savo nuodėmių. Mums reikia vieno – nusižeminti ir prisipažinti: „Jėzau, man reikia Tavęs. Sustiprink mano tikėjimą, leisk Tave geriau pažinti ir pažinimo šviesą skleisti kitiems, savo gyvenimu ir darbais pateisinti krikščionio vardą“.

„Juk iš malonės jūs esate išgelbėti tikėjimu, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana; ne darbais, kad kas nors nepasigirtų. Mes juk esame Jėzuje Kristuje sukurti geriems darbams atlikti (Ef 2,8-9).