Straipsniai

10 nepadoriausių dalykų, kuriuos žmonės daro bažnyčioje

J. Lee Grady
2013 September 12 d.

Šiandien mus erzina daugelis dalykų. Tačiau mes labiausiai turime jaudintis dėl to, kas Dievo nuomone yra nepadoru.  

Manęs daugiau nebejaudina, kada aš girdžiu, kai pamaldų metu skamba mobilusis telefonas. 21 amžiuje tai jau tapo beveik norma. Tačiau prisipažinsiu, jog buvau sukrėstas, kai praeitą mėnesį man sakant pamokslą, suskambėjo trečioje eilėje sėdinčios moters telefonas, o ji išėmė jį iš rankinės ir kaip niekur nieko ilgai kalbėjosi, tarytum būtų sėdėjusi grožio salone.

Šis atvejis mane paskatino užduoti klausimą facebook‘e. Aš paprašiau savo draugų, kad jie pasidalintų savo pačių istorijomis, susijusiomis su nepadoriu elgesiu bažnyčioje. Tai sukėlė slapto nepasitenkinimo škvalą dėl popierėlių šiugždėjimo, išvyniojant mėtinius saldainius, dėl garsios muzikos, dėl smirdančių kojų (kažkas pamaldų metu nusiavė batus), dėl nepaklusnių vaikų, dėl šventųjų, siurbčiojančių kavą ir parapijiečių mėginančių pamokslo metu užbaigti savo pastorių sakinius.

Išnagrinėjęs atsakymas, aš sudariau tokį pačių nepadoriausių dalykų, kuriuos žmonės daro bažnyčioje, sąrašą:

•    Pokalbiai pamaldų metu.

•    Pamaldų metu išsiunčiamos sms arba peržiūrimos interneto svetainės. (Vienas žmogus parašė, kad matė, kai žmonės savo telefonuose net žaidė žaidimus).

•    Miegojimas arba net knarkimas (!) pamokslo metu.

•    Pamaldų metu karpomi nagai. (Aš buvau nustebintas, kad šį punktą paminėjo daugelis žmonių. Vienas žmogus parašė, kad jo bažnyčios garso operatorius paprastai pamaldų metu karpydavo nagus, ir šis garsas būdavo girdimas per kolonėles).

•    Bažnyčioje atsiliepia į skambantį telefoną.

•    Nuolatos keliamasi ir išeinama iš salės į tualetą.

•    Per anksti išeinama iš pamaldų ir ypač, maldos metu.

•    Per pamaldas kūdikiams leidžiama verkti.

•    Yra žiaumojama kramtomoji guma.

•    Viešai demonstruojama meilė. (Vienas žmogus skundėsi sutuoktiniais, kurie šlovinimo metu mėgo vienas kitam masažuoti nugarą).

Tai buvo dažniausiai sutinkami atsakymai. Buvo ir dar keletas dalykų, kuriuos apklausoje paminėjo žmonės. Žmonėms nepatinka: kai pamokslo metu kas nors po šimtą kartų sako ‚Amen‘ ; kai ima iš aukų lėkštės sau grąžą; kai bažnyčioje kalba necenzūriniais žodžiais; kai visų pamaldų metu geria gėrimus.

Kai aš mąsčiau apie šiuos atsakymus, negalėjau savęs nepaklausti: Ką Dievas laiko nepadoriu dalyku?

Aš nemanau, kad Jį labai erzina verkiantys kūdikiai arba nenustygstantys vaikai. Aš taip pat nemanau, kad Dievą užgauna, kad vyras ir žmona bažnyčioje reiškia vienas kitam švelnius jausmus. Ir, be abejo, Dievas užjaučia tuos, kurių šlapimo pūslė verčia juos dažniau už kitus vaikščioti į tualetą.

Kai kurie iš mūsų turėtų į viską žiūrėti paprasčiau ir suprasti pavėlavusius, neramius vaikus, tuos, kurie žiaumoja kramtomą gumą, jaunas motinas su vaikais ir žmones, kurie sekmadienį lygiai 13 val. turi suspėti į darbą.

Tačiau, kai aš skaitau Bibliją, tai iš karto pasidaro aišku, kad Dievui nepatinka, kai žmonės nekreipia dėmesio į Jį, kada Jis kalba. Jis mus pašaukė tam, kad mes klausytume. Mozė pasakė žydams, kad jie bus palaiminti, jei klausys Dievo įsakymų (Įst 11, 27). Saliamonas sakė: „Būk atsargus, kai eini į Dievo namus, ir būk pasiruošęs klausyti. Tai geriau negu kvailių auka...“ (Ekl 4, 17).

Izaijas sakė, kad Dievas žadina, „kad klausyčiau Jo mokymo“ (Iz 50, 4), tuo tarpu Jeremijas priekaištavo Izraeliui, kad „jie neklausė ir nekreipė dėmesio“ (Jer 17, 23). Ir kai Jėzus buvo pašlovintas Atsimainymo metu, Tėvas pasakė: „Jo klausykite!“ (Lk 9, 35). Mes niekaip negalėsime įtikti Dievui arba būti Jo ištikimi pasekėjai, jei mes neišmoksime klausyti.

Ir vis dėlto mes šiandien gyvename tokioje kultūroje, kuri neleidžia mums susikaupti. Mes vienu metu esame užsiėmę keliais dalykais ir nuolatos neišsimiegoję. Žiūrėdami televizorių, mes klaidžiojame internete; vairuodami mašiną, mes rašome sms; bendraudami su draugais, mes atsiliepiame į telefono skambučius. Kai kurie žmonės eidami gatve net susiduria vienas su kitu, nes yra perdaug įnikę ieškodami informacijos telefone, kad nemato tokio pat žmogaus, kuris eina jam priešais ir taip pat telefone ieško informacijos.

Mes taip susikoncentravę ties viskuo, kad nebegalime visiškai susikoncentruoti ties kokiu nors vienu dalyku. Kartais man atrodo, kad nuolat didėjantis greito maisto restoranų, saldžių gėrimų, kompaktinių diskų su filmais (kuriuos galima išsinuomoti), išmaniųjų telefonų skaičius ir didėjantis skaičius naujienų programų, kurios transliuoja 24 valandas per parą, perprogramuoja mūsų protus, kad mes negalėtume susikoncentruoti ties tais dalykais, kurie yra iš tiesų svarbūs. Mes pavirstame masinės informacijos priemonių zombiais.

Aš nesu prieš naujas technologijas. Tačiau mes, jei neišsiugdysime įpročio atidžiai klausytis, galime prarasti mokinystės meną. Tai reiškia, jog kai mes ateiname į bažnyčią, privalome ne tik išjungti savo mobiliuosius telefonus, bet ir atsijungti nuo visų kitų mūsų dėmesį atitraukiančių dalykų, kad galėtume susikoncentruoti ties tuo, ką Dievas kalba per pamokslininką, garbinimo giesmes, maldą ir tylų Šventosios Dvasios balsą.

Prašau, nebūkite nemandagūs su Dievu. Nevaikščiokite tik šiaip paprasčiausiai į bažnyčią. Eikite ir klausykite ten Viešpaties žodžio. Kai Jis kalba, nekalbėkite, nerašykite sms, nemiegokite ir neatsakinėkite į telefono skambučius. Jo klausykitės taip, lyg nuo to priklausytų visas jūsų gyvenimas.

Parengta pagal onbog.com