Dvasiniai skaitiniai

Šiai dienai

Frank Lauermann
2013 September 09 d.

VIEŠPATS pakreipė Jobo dalią, kai jis pasimeldė už savo bičiulius. VIEŠPATS davė Jobui dvigubai daugiau negu jis buvo anksčiau turėjęs. /Jobo knyga 42, 10/

Jei patiriame daug blogio, mūsų širdyje gali atsirasti kartėlis. Mums sunku atleisti ir dar sunkiau melstis už kaltuosius. Bet Jėzus to nori! JIS nori, kad mes taptume laisvi nuo kartėlio, savigailos, neapykantos ir kankinančių savigraužos minčių. Todėl Jis parodė kelią, kaip galime iš to išeiti: per atleidimą ir maldą.

Jobas visiškai nesuprato Dievo valios jam. Bet patyręs Dievo artumą, galėjo patikėti savo likimą į galingo ir mylinčio Viešpaties rankas. Jis nebepyko daugiau dėl savo likimo ir nebekaltino Dievo dėl savo kančios. Tuomet Dievas žengė dar vieną žingsnį: Jis norėjo, kad Jobas atleistų piktiems jo draugams. Tai jam tikrai nebuvo lengva padaryti, bet Dievas pats jam padėjo. O tuomet sekė paskutinis žingsnis: Jobas turėjo už savo draugus pasimelsti, kad Dievas jų nenubaustų. Jobas atliko šiuos žingsnius, o Dievas jį gydė, iš vidaus ir išoriškai.

Jėzau, Tu nenori, kad mūsų širdys prisipildytų kartėlio. Tu nori mus išlaisvinti! Atleisk mūsų širdžių kartėlį, savo teisumą bei netikėjimą einant mums skirtu gyvenimo keliu. Padėk mums atleisti sau patiems, o taip pat ir kitiems žmonėms, kurie mums nusikalto. Ateik į mūsų širdis ir padėk mums tai padaryti! Mums sunku vieniems, mums reikalinga Tavo pagalba! Ir tuomet, brangus Jėzau, pripildyk mūsų širdis savo ramybe.