Pamokslai

Kas yra Evangelija?

Jeffrey Anselmi
2013 September 08 d.

„Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite, ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui. Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas; ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;“ /1 Korintiečiams 15, 1–4/

Jėzus Kristus prisikėlė. Šis įvykis pakeitė milijonų žmonių likimus visoje žmonijos istorijoje. Per visą žmonijos istorijos laikotarpį daugelis žmonių tikino žiną kelią į amžiną gyvenimą ar pas Dievą. Kiti žmonės stengėsi apgauti save, tikindami, kad mirties nėra.

Ar geras yra gelbėtojas, kuris negali prikelti tavęs, kad tu džiaugtumeisi dangaus dovana?

1 laiško korintiečiams 15 skyrius yra išsamiausias skyrius Biblijoje, kuriame plačiausiai kalbama apie prisikėlimą. 1 laiškas korintiečiams buvo parašytas praėjus 25 metams po Kristaus prisikėlimo. Po šio įvykio prisikėlimo žinia buvo pagrindinė žinia, skelbiama žmonėms ir bažnyčioms. Daugelis žmonių netikėjo kūno prisikėlimu. Šio laiško 15-ame skyriuje Paulius ketina parodyti tokio mąstymo kvailumą, pateikdamas Kristaus pavyzdį. Paulius pradeda šį skyrių pateikdamas trumpą Evangelijos apibūdinimą pirmose keturiose eilutėse. Šiandien mes ir atsakysime į klausimą, kas yra Evangelija. Pasižiūrėsime, kokia mums nauda iš Evangelijos.

I. Kas yra Evangelija?

1. Geroji naujiena, džiugi žinia

Paulius šį skyrių pradeda Evangelijos paaiškinimu skaitytojams, norėdamas, kad žmonės tai žinotų. Žodis „Evangelija“ reiškia „geroji naujiena“, „džiugi žinia“. Morkaus 1, 1 rašoma: „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia...“.

Izaijo 52, 7 rašoma: „Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja“.“ Dažnai žmonės labai greitai pamiršta, kuo jie tikėjo. Ir mes negalime pasakyti, kodėl taip nutinka. Taigi čia Paulius vėl primena žmonėms Gerąją Naujieną, kuria jie jau buvo patikėję. Jis švelniai priekaištavo jiems už nepasitikėjimą tiesa. Evangelija reiškia gerąją žinią – tai, ką Jėzus padarė dėl mūsų.

2. Evangeliją sudaro faktai, kuriais reikia patikėti (prisikėlimas), įsakymai, kuriems reikia paklusti (mylėti kitus žmones), ir pažadai, kuriuos gausime, ir kuriais džiaugsimės (ramybė, džiaugsmas, amžinasis gyvenimas).

3. Šiame trumpame Evangelijos aprašyme Paulius parodo Evangelijos pagrindą.

4. Kokia yra Gerosios Naujienos žinia?

Jėzus mirė. Kai kurie žmonės sako, kad Jis nemirė, tačiau tai neatitinka to, ką mes dabar skaitome šiose eilutėse. Kuomet sargybiniai papasakojo, kas įvyko prisikėlimo sekmadienį, religiniai vadovai sumokėjo kareiviams, kad šie sakytų, jog jiems bemiegant mokiniai pavogė Jėzaus kūną (Mato 28, 11–15). Jo pasekėjai manė, kad Jis negyvas (Jono 20, 19). Jėzus mirė, bet kodėl? Evangelija sako, kad dėl mūsų nuodėmių! (1 Jono 2, 2; 1 Petro 2, 24; Romiečiams 8; Izaijo 53).

Senajame Testamente parašyta, kad Mesijas mirs už žmonių nuodėmes (1 Petro 1, 10–12). Izaijo 53; Psalmė 22; Danieliaus 9, 26; Zacharijo 12, 10 ir čia tik keletas nuorodų. Jis buvo palaidotas. Visose Evangelijose (pagal Matą, Morkų, Joną, Luką) yra kalbama apie palaidojimą. Tai svarbus faktas, kuris parodo, kad Jėzus mirė prikaltas ant kryžiaus. Trečią dieną Jis prisikėlė! Nuostabiausioji Evangelijos žinia nėra ta, kad Jėzus mirė.

Johnas MacArthuras jaunesnysis 1 laiško korintiečiams komentaruose rašo, kad Budos mirtis buvo visiška kelio pabaiga, kuomet jau niekas nebepasikeis. 632 m. birželio 8 d. būdamas 61 m. Medinoje mirė Mahometas. Kiekvienais metais jo kapą aplanko tūkstančiai musulmonų. Čia atvykę jie aprauda jo mirtį, bet nešvenčia jo prisikėlimo. O Jėzaus Kristaus bažnyčia ne tik Velykų sekmadienį, bet ir kiekvieną dieną švenčia Viešpaties pergalę prieš mirtį ir kapą.

Atkreipkite dėmesį į veiksmažodžių „mirė“ ir „buvo palaidotas“ laiką. Jie parodo, jog tai įvyko praeityje vieną kartą ir visiems laikams. Veiksmažodis „prisikėlė“ rodo, jog tai įvyko praeityje, o rezultatas matomas ir šiandien. JIS YRA GYVAS IR MES VISADA BŪSIME GYVI. Čia taip pat parodoma, kad Jėzus prisikėlė ne pats, o tai buvo Dievo darbas.

Viskas įvyko pagal Raštą. Senajame Testamente buvo parašyta, kas įvyks ateityje. Po prisikėlimo Jėzus sutinka du vyrus kelyje į Emausą, kuriems papasakoja apie Mesiją, kaip parašyta Senajame Testamente. „Tada Jis jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį parašyta“ (Luko 24, 25–27).

II. Kokia man nauda iš Evangelijos?

Ji siūlo man išgelbėjimą. Antroje eilutėje rašoma, kad Evangelija išgelbėja mus! „Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui. Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusi gyvens tikėjimu“.“ (Romiečiams 1, 16–17).

Jėzaus Kristaus Evangelija siūlo mums amžinąjį gyvenimą! Ankstyvosios bažnyčios laikotarpiu Evangelija buvo skelbiamos žinios pagrindas. „Šitame mieste jie skelbė Evangeliją ir išmokė daugelį. Paskui grįžo atgal į Listrą, Ikonijų, Antiochiją“ (Apaštalų darbų 14, 21). „Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją“ (Romiečiams 1, 15). Taigi išgelbėjimas ateina tik per Jėzų: „ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“ (Apaštalų darbų 4, 12).

III. Ką man reikėtų daryti, kad turėčiau naudos iš Evangelijos?

1. Pirmiausia mes turime priimti Evangeliją. Priimti Evangeliją iš dalies reiškia tai, kad mes faktus laikome tiesa. Paulius sako, kad korintiečiai išgirdo jiems skelbiamą žinią ir priėmė ją. Biblija sako, ką mes turime daryti, kai išgirstame Evangeliją ir patikime ja (TIKĖJIMAS, ATGAILA, NUODĖMIŲ IŠPAŽINIMAS, KRIKŠTAS, NAUJAS GYVENIMAS).

2. Mes turime remtis Evangelija. Jeigu mes pasitikime kažkuo, mes galime į tai atsiremti. Be Evangelijos faktų mes neturime nieko. Be faktų krikščionybė būtų dar viena beprasmė religija.. Štai kodėl kyla tiek daug diskusijų apie prisikėlimą. Sunaikinus šį pamatą, viskas sugriūtų.

3. Mes turime būti ištikimi Evangelijai. Mes turime ne tik remtis Evangelija, bet ir būti ištikimi jai iki galo. „Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo“ (Hebrajams 10, 23). Laikyti tvirtai reiškia nepasiduoti, dėti daug pastangų, kad išlaikytumėme tai, kuo tikime. Jūs negalite ateiti ir išeiti, kaip jums patinka. Dievas pašaukė jus, kad būtumėte ištikimi Jam iki mirties. „nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką“ (Apreiškimo 2, 10).

4. Jei nebūsime ištikimi Viešpačiui, mūsų tikėjimas bus tuščias ir nieko vertas. Jeigu iki galo bėgsime lenktynėse, gausime apdovanojimą.

Kas yra tavo išgelbėjimo pamatas? Kokius pažadus tu turi? Jei tavo amžinybės pamatas yra Kristaus Evangelija, tu turi patikėti faktais, vykdyti įsakymus, gauti pažadus, kuriais džiaugsiesi. Šiandieną mes jums siūlome amžinąjį gyvenimą per Kristaus Evangeliją. Kai tu suprasi, kad Dievas yra danguje, kad Jėzus yra Jo Sūnus, kad tu esi niekas be Jo, tau beliks apsispręsti.

Iš anglų kalbos vertė Agnė Miškinytė

Publikuota gavus leidimą