Pamokslai

Dievo aprūpinimas

William Pounds
2004 September 10 d.

Kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? Biblija sako, kad yra tik vienas būdas įgyti teisumą.

Kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? Laiške romiečiams teigiama, jog niekas nėra pakankamai teisus įtikti Dievui. Biblija sako, kad yra tik vienas būdas įgyti teisumą. Viešpats iš anksto aprūpino mus teisumu, kurio reikalauja, nes mes patys to padaryti negalime. Dievo reikalavimas paklusti, būti nuolankiais yra toks didis, kad nė vienas iš mūsų negali jo įgyvendinti. Mes visi nusidedame ir mums trūksta Dievo šlovės.

Aukščiausias nuodėmės atlygis yra mirtis. Mūsų mėginimai savo jėgomis tobulai laikytis įstatymo, siekiant išgelbėjimo, yra visiškai nereikšmingi, nes kitas Žmogus tobulai pakluso įstatymui visų mūsų labui. Dievas nepalieka mūsų savo jėgomis įvykdyti įstatymo, nes “veiksmais pagal įstatymą Jo akyse nebus išteisintas nė vienas kūnas; per įstatymą ateina tik nuodėmės pažinimas”. Viešpats Jėzus Kristus už mus laikydamasis įstatymo, mus išgelbėjo. Kristus tobulai laikėsi viso įstatymo ir jį įvykdė.

Geroji naujiena skelbia, kad tas tobulas paklusnumas buvo įgytas per Jėzų Kristų. Taigi mes esame išgelbėti Jo nuolankumo. “Per Vieno paklusnumą daugelis pasidarys teisūs” (Romiečiams 5, 19). Dievas, pats numirdamas ant kryžiaus, įrodė, kad toks paklusnumas nėra neįmanomas. Mes stovime Dievo akivaizdoje tik dėl šios Jėzaus Kristaus aukos už mus visus.

Mes negalime šios aukos papildyti, pagerinti ar dar ką nors prie jos pridėti savo pastangomis. Visas darbas dėl mūsų išgelbėjimo Jėzaus jau yra atliktas ant kryžiaus vienintelį kartą, ir Dievas priima visus nuodėminguosius, kurie atgailauja dėl savo nuodėmių, įtikėdami Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju. Mes esame išteisinti per tikėjimą, bet ne darbais, ar dėl to, kad laikomės įstatymo.

Net paprastas tikėjimas Kristaus darbu, nėra mūsų darbo vaisius. Dievas kuria tikėjimą mūsų širdyse.

Tikėti Kristumi – reiškia priimti Dievo dovaną – amžinąjį gyvenimą. Pats žmogus savo jėgomis nieko negali padaryti, kad priartintų savo širdį prie Dievo. Visa tai Viešpats jau padarė dėl mūsų per tobulą Kristaus nuolankumą.

Viskas, ką žmogus gali padaryti, tai priimti išgelbėjimą ir amžinąjį gyvenimą, pasitikėdamas Dievo žinia, kad yra išteisintas vien tik per Jėzų Kristų.

Mes esame išgelbėti malone per tikėjimą Kristaus auka. Mes nesame išgelbėti per paklusnumo malonę. Mes nesame išgelbėti vien todėl, kad esame baptistai, ar bažnyčios nariai, ar dėl to, kad kalbame kalbomis, ar dėl kokių kitų religinių niuansų. Tikėjimas nėra tai, ką turime ir kuo džiaugiamės tik būdami gerai nusiteikę. Mes esame išgelbėti tikėdami tuo, ką Dievas jau padarė dėl mūsų per Jėzų Kristų.

Tikintysis žino, kad jis yra Dievo vaikas ne todėl, kad remiasi savo teisumu, o dėl to, kad jo teisumas yra Jėzuje Kristuje.

Mes žinome, kad viskas, ką įstatymas teigia, skirta tiems, kurie yra apriboti įstatymo, kad kiekviena burna butų užčiaupta, ir visas pasaulis taptų atsakingas prieš Dievo teismą, nes įstatymo darbais “jokia žmogiška būtybė nebus išteisinta Jo akivaizdoje”. Per įstatymą ateina tik nuodėmės pažinimas (Romiečiams 3, 19-20).

Prieš Dievą stovintis žmogus nėra teisus prieš Viešpatį dėl savo atliktų darbų, nes jie negali atpirkti mūsų nuodėmių. Prieš Dievą “mūsų teisumas, kaip purvini skarmalai” (Izaijo 64, 4). Mes patys save suklaidiname manydami, kad esame pakankamai geri Viešpaties akivaizdoje. “Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras?” (Jeremijo 17, 9).22

Apaštalas Jonas aiškiai parašė: “Jei tariamės nenusidėję, Jį darome melagiu, ir Jo žodžio nėra mumyse”(1 Jono 1, 10).

“Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas apie kurį liudija įstatymas ir pranašai” (Romiečiams 3, 21). Iš įstatymo mes nesulauksime jokios pagalbos. Jis tiesiog parodo pirštu ir sako: ”Tu esi kaltas. Tu suklydai. Tu negali gyventi pagal mano teisingus reikalavimus.” Visi mėginimai gyventi pagal įstatymą baigiasi dar viena nesėkme.

Visas priimtas teisingumas nėra įstatymas. Jis yra atskirtas ir neturi jokio ryšio su įstatymu. Žmogus negali tapti teisus prieš Dievą savo gerais darbais. Kaip bebūtų, Viešpats suteikė galimybę būti išteisintais Jo akyse per tikėjimą Jėzumi Kristumi (Romiečiams 3, 21). “Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, apie kurį liudija įstatymas ir pranašai,- tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiems, kurie tiki. (Romiečiams 21-22). Dievas suteikė mums galimybę tapti teisiais prieš Jį savo tikėjimu į Kristų.

Kaip Dievo teisumas pasiekė mane? Jis atėjo tikėjimu į Jėzų Kristų visiems, kurie tiki. Tikrasis tikėjimas yra pasitikėjimas Kristumi, ir tuo, ką Jis padarė dėl mūsų išgelbėjimo.

Teisumas yra Dieve per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Ar tai pigus teisumas? Žinoma, kad ne. Tai pats brangiausias kada nors sugalvotas teisumas. Jis yra tyras ir šventas. Dievo Sūnus Jėzus Kristus įgijo šį teisumą savo mirtimi už mūsų visų nuodėmes. Tai vienintelis teisumas, kurį Dievas priims. Jis bus reikalingas stovint Dievo akivaizdoje. Šis teisumas – tai Dievo dovana nuodėmingam žmogui.

Ko įstatymas negalėjo padaryti būdamas per silpnas, Dievas padarė per Savo Sūnų Jėzų Kristų. Jis padarė tai be įstatymo (Romiečiams 1), t.y. nenaudodamas įstatymo. Mums reikia teisumo, bet ne iš savęs pačių. Savyje mes jo neturime ir negalime išgauti. Tai peržengia mūsų galimybių ribas.

Tuo tarpu Dievas pateikia Savo teisumą, kaip dovaną tikinčiajam. Dovanotas teisumas atitinka Jo teisumą ir yra visiškai suderintas su Jo šventu charakteriu. Tai yra Dievo teisumas, ne žmogaus. Dievas jį sukūrė, Dievas juo ir aprūpina.

Kaip nuodėmingas žmogus gali jį įgyti? Viešpats dovanoja teisumą visiems, kurie tiki.

“Tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiems, kurie tiki… jie dovanai išteisinami Jo malone, per atpirkimą, įvykdytą Jėzuje Kristuje” (Romiečiams 3, 22; 24).

Zane’as Hodge’as primena mums: “Per išteisinimą mes įgyjame teisumą Dievo akyse, kuris yra pastatytas ant tvirto tikėjimo pagrindo”. Gyvendami pasaulyje mes įgyjame naują Dievo duotą gyvenimą, kuris mums suteikiamas taip pat tikėjimo pagrindu. Dėl to mes tampame visaverčiais Jo šeimos nariais.

Savo laiške filipiečių bendruomenei apaštalas Paulius palygina nesėkmingą mėginimą laikytis įstatymo ir “teisumą įgyjamą per tikėjimą Kristumi, ateinantį iš Dievo, paremtą tikėjimu” (Filipiečiams 3, 9).

Jei kas nors ir įgijo teisumą laikydamasis įstatymo, tai nebent žydų mokytojas Saulius. Aiškiai niekas niekada nėra įgijęs teisumo visiškai įvykdydamas įstatymą. Ir vėl teisumas ateina vien tik per tikėjimą Jėzumi Kristumi, ir tik per Jį vieną.

Vienintelis teisumas, kuris patenkintų šventus Viešpaties reikalavimus, yra paskirtas teisumas. “Tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiem, kurie tiki”. “Jie dovanai išteisinami Jo malone, per atpirkimą, įvykdytą Kristuje Jėzuje” (Romiečiams 3, 22; 24).

Tas pats Dievas, kurio įstatymus mes laužome, atsiuntė mums savo pavaduotoją. Jis atsiuntė mums savo vienatinį Sūnų numirti už mūsų nuodėmes. Kristus gimė dėl mūsų nuodėmių ir mūsų kalčių. Jėzus tuo pačiu metu buvo atpirkėjas ir Didis Mokytojas, kuris paaukojo save už nusidėjėlius.

Dar daugiau, atkreipkite dėmesį, kad ši Kristaus auka neapgaubė iš karto visų. Ji skirta tik tiems nusidėjėliams, kurie pasitiki Kristumi.

Mes esame “dovanai išteisinami Jo malone, per atpirkimą, įvykdytą Jėzuje Kristuje; Jį Dievas viešai išstatė, kaip tikėjimu pasisavinamą auką permaldauti Jo krauju” (Romiečiams 3, 24–25).

Jėzaus Kristaus mirtis – tai priemonė, kuria nuo nuodėmingo žmogaus buvo nugręžtas Dievo įniršis. Ši kruvina auka buvo paaukota dėl mūsų. Jo gyvenimas buvo nutrauktas už pasaulio žmonijos nuodėmes. Jo pralietas kraujas yra neabejotinas mirties fakto įrodymas. Jo gyvybė pasitraukė kitos gyvybės vardan. Žiūrėti: Romiečiams 3, 25; Romiečiams 8, 32; Hebrajams 9, 12; Hebrajams 10, 19; 1 Petro 1, 19; 1 Jono 1, 7; Apreiškimo 1, 5; Apreiškimo 5, 5; Mato 20, 28; 1 Korintiečiams 5, 7; Jono 1, 29.

Iki savo Sūnaus mirties Dievas buvo įžeista Asmenybė, kurią su žmonija sutaikė Kristaus auka. D.M. Loydas – Jonesas gerai pasakė: “Tas pats Dievas, kurio įstatymus mes laužome, parūpino mums būdą, kuriuo galime išpirkti savo kaltes. Jo pyktis, Jo įniršis prieš nuodėmę ir nusidėjėlius buvo numalšintas, todėl Jis galėjo būti sutaikytas su žmonija”.

Jėzaus kraujas apsaugo nuo visko. Mes esame sutaikyti su Viešpačiu per tikėjimą Jo krauju. Tai yra vienintelė priežastis, dėl kurios apaštalas Paulius galėjo sakyti: “tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiems, kurie tiki” (Romiečiams 3, 22). Tikėjimas yra priežastis, dėl kurios mes priimame Kristaus kraujo auką.

Viešpats reikalauja tobulo teisumo. Mažiau nei tobula nebus priimta. Tuo momentu, kai tik nuodėmingas žmogus pamėgina prisiliesti prie Jėzaus teisumo, jis tuoj pat tai sugadina. Nuodėmingo žmogaus prisilietimas suteršia Dievo teisumą. Todėl jis turi būti priimtas per tikėjimą Kristumi, o ne per tai, ką žmogus savo pastangomis gali padaryti.

Tik tikėjimu į Jėzų Kristų žmogui suteikiamas prieglobstis pas Jį. “Bet Raštas visus be išimties įkalino nuodėmėje, kad tai, kas pažadėta, būtų duota tikintiesiems per tikėjimą Jėzumi Kristumi” (Galatams 3, 22). “Tad įstatymas buvo mūsų prižiūrėtojas iki Kristaus, kad būtume išteisinti tikėjimu” (Galatams 3, 24). “Mat jūs visi tikėjimu esate vaikai Jėzuje Kristuje” (Galatams 3, 26). Aiškiau negu laiške Galatams 2, 16 nerasi, kur Paulius rašo: “žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tik per tikėjimą Kristumi Jėzumi, mes irgi įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti per tikėjimą Kristumi, o ne įstatymo darbais, nes įstatymo darbais “nebus išteisintas joks žmogus””.

Tikėjimas yra būdas priimti Kristaus darbą ir auką. Kristus užbaigė savo žemiškąjį darbą numirdamas už mūsų nuodėmes ir paklydimus.

Paulius pademonstravo mums dar vieną geresnį pavyzdį su Abraomu, norėdamas parodyti tikėjimą išgelbėjimu: “Taip, kaip Abraomas: “Jis patikėjo Dievu ir tai jam buvo įskaityta teismu”… Taigi tie, kurie gyvena tikėjimu, palaiminami su tikinčiuoju Abraomu… Žinoma, kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, nes “tas, kuris yra teisus tikėjimu, gyvens”! (Galatams 3, 6; 9; 11)

Mes esame išteisinti tikėjimu, per tikėjimą, tikėjime. (Romiečiams 1, 17, 3, 22, 25–28, 30, 4,3, 5, 16, 24; 5,1; Galatams 2: 16; 3,8–9; 5,4; Filipiečiams 3, 9).

Asmuo, kuris įtikėjo, daugiau neturi pasikliauti tik savimi. Jis nebeturi to, kuo jis kažkada buvo, kuo jis yra dabar ar kuo jis ruošiasi tapti savo paties pastangomis. Jis visiškai turi pasikliauti Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Jo užbaigtais darbais. Tikintysis krikščionis tik tuo gali pasikliauti laukdamas išgelbėjimo.

Tik tikėjimas Kristumi gali mus išgelbėti.

Apaštalas Petras apreiškė tai per nukryžiuoto Jėzaus Kristaus prisikėlimą: “Ir nė viename kitame nėra išgelbėjimo, nes po dangumi tarp žmonių nėra duoto kito vardo, kuriuo mes turėtume būti išgelbėti.” (Apaštalų darbų 4, 12).

Mes nesame išgelbėti vien todėl, kad atsitiktinai patikėjimu Kristaus egzistavimu, bet tikėjimu, kad Jėzus tai padarė dėl mūsų. Vien tik tikėjimas Dievu mūsų neišgelbės. Mes esame išgelbėti tikėjimu, kad Jėzus numirė už mūsų nuodėmes ir vėliau prisikėlė iš mirties. Dievas duoda amžinąjį gyvenimą tiems, kurie tiki Jėzumi Kristumi. Įsivaizduok, kad tu šiandien mirei, ir šią akimirką stovi prieš Dievą. Ką tu Jam pasakysi, jei Jis tavęs paklaus: “Kodėl turėčiau įleisti tave į savo rojų?” Kaip manai, ką galėtum atsakyti?

Kokį žodį įrašytum į tarpą: Kristus + _______= amžinasis gyvenimas. Kristus plius geri darbai? Kristus plius mano dorybės? Kristus plius mano narystė bažnyčioje? Kristus plius mano pasitikėjimas bažnyčia? Kristus plius mano bandymai gyventi doro krikščionio gyvenimą? Kristus plius… kas? Kristus plius mano priklausymas baptistų bažnyčiai? Kristus plius mano mokėjimas kalbėti kalbomis?

Nė vienas iš jų! Teisingas atsakymas – tikėjimas Kristaus darbu. Bandydamas ką nors pridėti prie Kristaus darbo, tu tarsi sakai, kad Kristaus auka ant kryžiaus buvo netobula. Išsiaiškinkime. Kristaus darbas ant kryžiaus mūsų labui buvo visiškai tobulas teisiojo Dievo akyse.

Ar tai mano tikėjimas mane išgelbsti? Ne, net ne mūsų tikėjimas mus išgelbsti, bet tikėjimas, kad Kristus mus išgelbėjo. “Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, apie kurį liudija įstatymas ir pranašai, - tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiems, kurie tiki.”

Jei tu sakai, kad tavo tikėjimas tave išgelbės, tokiu būdu tavo tikėjimas turi tapti darbu, ir tu turi turėti kuo didžiuotis. Deja, ne toks tikėjimas mus gali išgelbėti. Tik per tikėjimą Kristumi mes esame išgelbėti. Tikėjimas tik priemonė; tai ne mūsų išgelbėjimo priežastis. Tai tik grandis, jungianti mus tikėjimu Kristumi ir Jo išgelbėjimo darbu. Jėzus yra teisumas, kuris mus gali išgelbėti.

Mūsų išteisinimo priežastis yra Jėzus Kristus ir viskas ką Jis padarė. Mes turime tai suprasti ir niekad nebandyti to pakeisti. Tikėjimas yra tik kanalas, kuriuo Dievo teisumas tampa manuoju.

“Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teismu” (2 Korintiečiams 5, 21).

Šis teisumas ateina iš Dievo visiems, kurie tiki. Dievas nelaukia, kol mes mirsime, prieš tai nuspręsdamas išgelbėti mus, ar ne. Jis nelaukia, kol mes nugyvensime šį gyvenimą, kad galėtų nespręsti, ar mes turėjome pakankamai tikėjimo, ar pakankamai gerų darbų padarėme, ar buvome “pakankamai geri”, kad būtume išgelbėti. Dievas dovanoja savo teisumą tą pačią akimirką, kai patikime Jėzumi Kristumi kaip savo Išgelbėtoju. “Tai yra teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi tenka visiems, kurie tiki” (Romiečiams 3, 22). Tai Dievo dovana iš Jo malonės per Jėzų Kristų.

“Nes nėra skirtumo, kadangi visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės” (Romiečiams 3, 23). Amoralus, teisuolis ar perdėtai religingas žmogus yra išgelbstimi tuo pačiu būdu. Teisumas iš Dievo per tikėjimą Jėzumi Kristumi yra visiems, kurie tiki. Ir nėra jokio skirtumo, nes mums visiems to reikia. Dievo Geroji naujiena byloja, kad išgelbėjimo malonė per Jėzų Kristų “yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki” (Romiečiams 1, 16). Dievas neteisia gerų žmonių, teisuolių ar net perdėtai religingų žmonių. Jis gelbėja nusidėjėlius. Jis teisia žmones, kuriems trūksta Jo šlovės! Jis teisia paklydėlius!

Paulius net nesirūpina dėl įrodymų, kurie užtikrintų tikinčiųjų išgelbėjimą. Visa tai jis palieka Dievui. Laiške Romiečiams pabrėžiamas kiekvieno asmeninis tikėjimas. “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo paskaityta teisumu” (Romiečiams 4,3). “Tačiau tam, kuris nedirba, bet tiki Tą, kuris išteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas teisumu” (Romiečiams 4,5).

“Dievas įskaito teisumą be darbų” (Romiečiams 4, 6).

Tikėjimas visiškai užtikrina pasitikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir tuo, ką Jis padarė.

Vienas nežinomas poetas yra parašęs: “Aš remiuosi tikėjimu Juo ir vien tik Juo,
Kuris mirė už mano nuodėmes, kad atpirktų.”

Mūsų pasitikėjimas Jėzumi Kristumi yra kaip to šventiko iš Senojo Testamento, laikančio savo rankas ant aukojamo gyvulio galvos, simbolizuojančio žmonių nuodėmes, tikėdamas sako: “Aš dedu savo nuodėmes Jėzui, Nesuteptam Dievo avinėliui”.

Kiekvieno darbo nuopelnas yra nepagrįstas, nes vien tik tikėjimas yra priežastis, dėl kurios nusidėjėlis yra išteisinimas ir sutaikomas su Dievu. “ Juk malonės este išgelbėti per tikėjimą.ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana; ne darbais, kad niekas nesigirtų” (Efeziečiams 2, 8–9). Geri darbai ateis tiesiog savaime, nes Dievas veikia tikinčiųjų širdyse kurdamas naują vidų. “Nes Jo kūrinys mes esame, Kristuje Jėzuje sukurti geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė, kad juose gyventume” (Efeziečiams 2, 10).

Išteisinimas nepadaro mus teisius, gerus, sąžiningus, ar šventus. Šventoji Dvasia tik padeda veikti mumyse ir taisyti mus pagal Jo valią. Jis mus tobulins. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, išteisinimas nesiremia Jo atnaujinimu mumyse, ar jo suteiktomis malonėmis. Išteisinimas tėra pareiškimas dėl žmogaus santykių su įstatymu.

Mes esame, dovanai išteisinami Jo malone, per atpirkimą, įvykdytą Kristuje Jėzuje” (Romiečiams 3, 4).

Nestminsterio Trumpasis Katekizmas sako: “Išteisinimas yra Dievo poelgis iš Jo malonės, kuriuo Jis atleidžia mums mūsų nuodėmes ir išteisina mus Savo akyse, bet tik per Kristaus teisumą, mums priskirtą ir priimtą tik per tikėjimą”.

Dievas paskelbė, kad kiekvienas tikintis nusidėjėlis per amžius bus teisus ir priimtinas Dievui. Tai nauja nusidėjėlio padėtis prieš Viešpatį Dievą. Tai buvo padaryta iš neparastos Dievo malonės. Išteisinimas visiškai nereiškia to, tarsi aš iš viso nebūčiau nusidėjęs. Ne! Taip pat tai nereiškia, kad jei Dievas mane padarė teisiu, kad aš daugiau nenusidėsiu. Tai reiškia, kad mes pateisinti.

Išteisinimas yra veiksmas iš Dievo malonės, kuriuo Jis paskelbia kiekvieną tikintį nusidėjėlį teisiu, kol jis yra savo nuodėmingame kūne. Jis mato mus, Jis mato, kaip mes sukame ratus aplink nuodėmės pelkę. Jis mato, kaip mes vis atsigręžiame į Jėzų Kristų ir Juo visiškai pasitikėdami meldžiame apvalyti mus nuo mūsų nuodėmių. Ir nepaisant visų mūsų poreikių ir tamsos, su kuria vis pas Jį grįžtame, Dievas mums sako: “Jus išteisinti ir jums atleista!” (Charlesas R.Swindollas, Growing Deep In The Christians Life psl. 238)

Išteisinimas – tai teisėta mūsų padėtis prieš Dievą, paremta Kristaus mirtimi ir užtvirtintas mūsų tikėjimu Juo. Mes esame pateisinti prieš Dievą. Todėl išteisinimas yra teisėtas ir oficialus mūsų kaltės atpirkimas iš Dievo, kuris yra Teisėjas. Dievas paskelbia teisius tuos nusidėjėlius, kurie tiki Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

“Išteisinti” reiškia paskelbti žmogų teisiu. Tai yra stovėti prieš Dievą ir priimti Jo atpirkimą, paremtą tikėjimu į Jėzų Kristų. Tuos, kuriuos Dievas išteisina per tikėjimą, Jis dovanai paskelbia teisiais. Tai Dievo dovana nusidėjėliui. Jis nereikalauja jokio užmokesčio už tai, nes visa iš Jo malonės yra dovanota mums, per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Tačiau tai nereiškia, kad ši dovana yra pigi. Tai pati vertingiausia dovana, kurią iš dangaus galėjo suteikti – Dievas atidavė Savo Sūnų mūsų labui. “Jis pats užnešė mūsų nuodėmes savo kūne ant medžio” (1 Petro 2, 24).

Jėzaus kraujas – šventas kraujas. Tai didelė vertybė Dievui Tėvui. Jo kraujas – tai didžiausia kaina, didžiausia vertybė Dievui. Tas kraujas mus atpirko. “Buvote atpirkti nuo savo niekingo, iš protėvių paveldėto elgesio ne pranykstančiais turtais, auksu ar sidabru, bet brangiu krauju Kristaus kaip avinėlio be kliaudos ir dėmės” (1 Petro 1, 18–19).

Tai todėl, jei tai yra vertinga Dievo akyse, mes savo pasaulyje dar norime kažką prie to pridėti, pataisyti? Kodėl aš noriu tai suteršti savo nuodėmingomis rankomis? Mums paskirtas teisumas yra dovana iš Jo malonės. Ir ji nėra pigi ar nevertinga! Viešpats tai padarė mūsų labui, nes mes patys to niekada neįstengsime!

Dėl to, kad Viešpats padarė visą šį darbą dėl mūsų, Jis išteisina visus, kurie nuoširdžiai Juo patiki. Tu esi paskelbtas teisiu nuo to momento, kai įtikėjai Kristumi kaip savo Gelbėtoju. Jis paskelbia tikintįjį nusidėjėlį “nekaltu!”. Jei Dievas mus visus iš karto paskelbtų teisiais, tai šis pridėtas teisumas neturėtų jokios įtakos mūsų darbams prieš, per ar po mūsų įtikėjimo Jėzumi Kristumi. Todėl Dievas mus dovanai išteisina tuo momentu, kai mes įtikime Jėzų Kristų, o ne prieš tai. Jis nė vieno nenuteisia!

Šio dovanoto teisumo rezultatas yra susitaikymas su Dievu. “Taigi būdami išteisinti tikėjimo pagrindu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų” (Romiečiams 5, 1). “Būdami priešai, buvome sutaikinti su Dievu Jo Sūnaus mirtimi” (Romiečiams 5, 10).

“Taigi dabar nėra jokio pasmerkimo tiems, kurie yra Jėzuje Kristuje” (Romiečiams 8, 1). Dar daugiau, išteisinimas negali būti dalinis, Jis yra visiškai užbaigtas. Mes stovime teisūs Dievo akyse. Viešpats visada tobulai atlieka savo darbus. Man nereikia nieko pridėti ar taisyti – nei darbais, nei priklausymu baptistų bažnyčiai, nei savo paklusnumu. Tu negali patobulinti jo darbų.

Dievas jau viską padarė, ir Jis nori matyti mus teisius stovinčius prieš Jį. Nuo tada, kai “nebėra jokio pasmerkimo”, mes esame visiškai išteisinti. Tai tikinčiojo nauja padėtis prieš Dievą. Todėl nenuostabu, kad esame “sutaikinti su Dievu”, mes daugiau nesame Jo priešai, mes daugiau nekariaujame su Juo, mūsų santykiai su Juo yra teisūs. “Nes vienas yra Dievas, taip pat vienas tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, žmogus Kristus Jėzus” (1 Timotiejui 2, 5). Jis sutaikė mus su Dievu savo mirtimi. Dievo įniršis amžiams yra atitrauktas nuo mūsų. Mes daugiau nebijome Dievo bausmės. Jis išteisino mus ir atleido mums visas mūsų nuodėmes amžiams.

Apaštalas Paulius uždavė sunkiausią klausimą: “Kas apkaltins Dievo išrinktuosius? Dievas yra tas, kuris išteisina”. (Romiečiams 8, 33). Kas gali apkaltinti tikinčiuosius? Koks advokatas ar teisėjas gali tai padaryti? Nė vienas. Net pats šėtonas to negali. Dievas jau mus išteisino. Negi Jis paneigtų Savo žodį? Žinoma, kad ne, nes visos mūsų nuodėmės yra nuplautos Kristaus krauju, visos iki paskutinės. Kristus numirė ir vėl prisikėlė sumokėdamas už kiekvieną nuodėmę, kurią krikščionis įvykdo. Todėl Dievo vaikai yra amžiams išteisinti ir jiems yra atleista. Dievas per Jėzų Kristų išteisino visus tikinčiuosius.

F.F.Bruce’as padeda mums pamatyti, kur ateityje mes eisim su Dievu. Mūsų ateitis yra užtikrinta nes: “mes visi, atidengti veidu žiūrėdami lyg veidrodyje į Viešpaties šlovę, esame perkeičiami į tą patį atvaizdą iš vieno šlovės laipsnio į kitą, kaip tai veikia Viešpats, kuris yra Dvasia. Apsivilkote naujuoju, kuris atnaujinamas pagal savo Kūrėjo atvaizdą, kol pasieks Jo tobulą pažinimą”. (2 Korintiečiams 3, 18; Kolosiečiams 3, 10).

Tu gali turėti amžinąjį gyvenimą tuojau pat.

Įsivaizduokite, kad šiąnakt mirėte ir dabar stovite prieš Viešpatį Dievą, kuris yra Aukščiausias Visatos Teisėjas. Jis be abejonės paklaus: “Williamai Poundsai, kodėl aš turėčiau tave įsileisti į dangų? Tu esi kaltas, nes nusidėjai. Kaip tu pasiteisinsi?”

Mano atsakymas būtų: “Aš prisipažįstu kaltas, Jūsų Didenybe.”. Mano advokatas, Jėzus Kristus, kuris stovi čia pat, šalia manęs, kalba už mane: “Jūsų Didenybe, tai tiesa, kad Williamas Poundsas yra didelis nusidėjėlis. Jis yra kaltas, ir nusipelno amžinosios bausmės už savo nuodėmes. Tačiau, Tėve, aš miriau už jį ant kryžiaus ir vėl prisikėliau iš mirties. Wilis Poundsas patikėjo Manimi ir tuo, ką Aš padariau dėl jo ant kryžiaus. Jis yra tikintysis. Aš miriau už jį, ir jis priėmė Mane savo Atpirkėju.”.

Viešpats Dievas atsisuks į mane ir pasakys: “Ar tai tiesa?”

Aš Jam atsakysiu: “Taip, Sere! Tai – tiesa. Aš patvirtinu, kad vien tik Jėzaus Kristaus pralietas kraujas apvalė mane, nuo visų mano nuodėmių. Aš pasitikėjau Jėzumi, nes tik Jis išgelbėjo mane amžinajam gyvenimui. Tai yra tai, ką Tu pažadėjai Savo Žodyje. Jėzus pasakė: “Dievas taip mylėjo pasaulį (taip pat ir mane), kad atidavė Savo Vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki būtų nenubaustas, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”.

Viešpats Dievas atsakys: “Išteisintas! Šito teismo įsakymu Aš įsakau, kad tu būtum išteisintas. Kaina yra sumokėta Mano Sūnaus”.

Tiesa yra ta, kad savo pastangomis niekaip negalime turėti gerų santykių su šventuoju Dievu. Mums reikia, kad kas nors mus išgelbėtų ir išlaisvintų. Tas žmogus turi pavaduoti mus, nes nuodėmės atlygis yra mirtis. Mums reikia ko nors, kas būtų šventas ir teisus Viešpaties Dievo akyse. Tik Jėzus Kristus toks yra.

Dievas iš Savo didžiulės malonės aprūpino mus, nusidėjėlius, Savo pavaduotoju. Tą momentą, kai patiki, kad Jėzus numirė už tavo nuodėmes, gauni dovaną – visos tavo nuodėmės yra visiškai atleistos ir tu amžiams esi išteisintas. Tau Viešpats uždeda savo tobuląjį teisumą. Viskas ko tau reikia – Dievo, o ne savo asmeninio teisumo. Jis pripildo tavo dvasią Savo tobulu teisumu.

Viskas, ko tau reikia, norint priimti šią amžinojo gyvenimo dovaną, tai jau šiandien patikėti Kristumi, kaip savo asmeniniu Gelbėtoju. Tik per tikėjimą žmogus gali gauti šią Dievo dovaną. Pakviesk Jį kaip savo Gelbėtoją tuojau pat. Patikėk Juo, ir tu būsi išgelbėtas. Tikėti Jėzumi Kristumi reiškia žinoti, kad Jis numirė už tavo nuodėmes. Tikėti Jėzumi Kristumi reiškia priimti šią tiesą ir pavesti save Jam. Ši tiesa susideda iš pasitikėjimo, savęs perdavimo Jam, nuolankumo ir laisvo pasirinkimo tikėti.

Per tikėjimą Kristumi mes sulauksime išgelbėjimo. Tikėti – reiškia pasitikėti kažkuo, kas yra Kristus, Dievo Sūnus, prarastųjų Gelbėtojas. Tikėjimas nėra tai, dėl ko Dievas mus myli. Tikėjimo esmė yra nukreipti prarastą nusidėjėlį, mirusį savo nuodėmėse ir nusižengimuose Gelbėtojui, Jėzui Kristui. Ne tikėjimas mus išgelbsti, bet Jėzus Kristus per tikėjimą. Tikėjimas jungia mus su Kristumi. Jėzus mus išgelbsti. Jei tuo patikėsi, Jis tave išgelbės jau šiandien.

Aš pats pasiteisinti negaliu,
Bet dėl to, kad Tavo kraujas buvo pralietas už mane,
Ir dėl to, kad Tu pakvietei mane ateiti pas Tave,
O, Dievo Avinėli, aš ateinu
Nelaukdamas ir pats negalėdamas
Išvaduoti savo sielos net nuo vienos tamsios dėmės,
Pas Tave, kurio kraujas gali nuplauti kiekvieną dėmelę,
O, Dievo Avinėli, aš ateinu.

Iš anglų kalbos vertė Aurelija Gineikaitė

Publikuota gavus leidimą