Pamokslai

Ką man daryti, kad būčiau išgelbėtas?

William Pounds
2004 September 10 d.

Daugelyje pasaulio vietų žmonės, kenčiantys dvasinį badą, klausinėja: ”Ką aš turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?”. Labai seniai to paties klausė tikinčiojo kalinio. Jis atsakė: ”Tikėk Viešpatį Jėzų, ir būsi išgelbėtas – tu ir tavo namiškiai!” (Apaštalų darbų 16, 31).

Štai vienas įstatymo žinovas, mėgindamas Jėzų Kristų, paklausė: “Mokytojau, ką turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?”. Jėzus jam atsakė: “Kas įstatyme parašyta? Kaip skaitai?”. Šis atsakydamas tarė: ”Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visa savo jėga ir visu savo protu, o savo artimą kaip save patį”(Luko 10, 25-27).

Tu turi mylėti Viešpatį, savo Dievą visa savo širdimi, visa savo siela, visa savo jėga ir visu savo protu. Ne tik, kad turi mylėti savo artimą, bet turi mylėti jį taip, kaip patį save.

Jėzus jam tarė: “Teisingai atsakei. Tai daryk, ir būsi gyvas”. (Luko 10, 28) Tu teisingai atsakei, o dabar eik ir daryk tai!

Religingas mokinys, kuris šnekėjosi su Jėzumi, pradėjo nerimauti dėl šio atsakymo ir net bandė jį pakeisti. Tačiau staiga suprato, kad įstatymo pakeisti negalima, kad jo negalima interpretuoti pagal savo norus.

Jei gali gauti amžinąjį gyvenimą laikydamasis įstatymo, tai jo ir laikykis. Tiesiog daryk tai ir būsi gyvas!

Tik yra viena problema. Ar kada nors tai darei? Ar kada nors elgeisi taip, kaip įstatymas sako kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir minutę, neklysdamas ir nenusižengdamas?

Viešpats Dievas yra šventas ir teisingas. Jis tikisi tobulo šventumo. Net ir 99,99 proc. šventumo jau yra žlugimas Jo akyse. Mes visi turime nesėkmės žymę savo dvasios knygose. “Jei tariamės nenusidėję, Jį darome melagiu, ir Jo žodžio nėra mumyse” (Jono 1, 10).

Apaštalas Paulius pirmuose dviejuose savo laiškų skyriuose kaltinimus žmonijai apibendrino šiais žodžiais iš Psalmyno: “Nėra teisaus, nė vieno” (Romiečiams 3, 10).

Be to, Biblija aiškiai sako, jog tam, kad būtume išgelbėti, įstatymas reikalauja, kad žmogus laikytųsi jo tobulai, visą laiką. Be jokių išimčių. Įstatymo turi būti laikomasi viso, be jokių trūkumų, klaidų ištisai, 24 valandas per parą, visą žmogaus gyvenimą.

Tik vienas Žmogus tobulai įvykdė įstatymą. Jėzus Kristus, Dievo Sūnus buvo absoliučiai be jokios nuodėmės. Jo dangiškasis Tėvas tris kartus paskelbė: “Šitas yra mano Mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”.

Taigi nė vienas pasaulio žmogus, kad ir kaip besilaikytų įstatymo, nebus išgelbėtas. Nuoroda į Romiečiams 3, 20 negali būti aiškesnė: “nes įstatymo darbais joks kūnas nebus išteisintas Jo akivaizdoje: įstatymu ateina tik nuodėmės pažinimas”.

Nuodėmingas žmogus negali gyventi pagal šventus Dievo reikalavimus. Niekas nėra teisus Dievo akyse. Paulius savo laiške Romiečiams teigia: “Nes nėra skirtumo, kadangi visi nusidėjo ir stokojo Dievo šlovės” (3, 22-23).

Įstatymo tikslas buvo parodyti nuodėmę: “Įstatymu ateina tik nuodėmės pažinimas”. Įstatymas padeda atpažinti nuodėmę. Paulius dar priduria: ”O vis dėl to aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei ne per įstatymą; nes ir pageidimo nebūčiau žinojęs, jei įstatymas nebūtų pasakęs: “Negeisk!” (Romiečiams 7, 7). Kitame savo laiške jis rašo: “Bet Raštas visus be išimties įkalino nuodėmėje”. (Galatams 3, 22). Jis užrakino mus į kalėjimą ir išmetė raktą laukan.

Įstatymas niekada niekam nebuvo išgelbėjimo priemonė. Jo tikslas buvo parodyti mums mūsų silpnumą ir klaidas bei palydėti mus pas Kristų, kad mes atiduotume Jam visą savo pasitikėjimą ir būtume Jo išgelbėti.

Visi mes nusidėję prieš Dievą. Išimčių nėra. Nėra skirtumo tarp amoralaus, netikinčio ar tikinčio žmogaus. Kodėl? Kiekvienas iš mūsų asmeniškai nusidėjome, sulaužę tik vieną smulkų įstatymo punktą: “prisiimti visų kaltę”. Jei kada sulaužėte įstatymą, nors jums atrodo, kad labai lengvai, iš tikrųjų jį sulaužėte visiškai ir esate kaltas. Todėl visi mes būtume pasmerkti, jei ne Dievo tikėjimas mumis.

Apaštalas Paulius savo laiško Romiečiams pirmame ir antrame skyriuose mūsų skausmus įvardijo kaip visuotinio nuodėmingumo pasekmę. Kiekvieno iš mūsų nuodėmė akivaizdžiai įrodo, kad Dievo gailestingumas yra beribis. Niekas iš mūsų ilgai neliks be Dievo šlovės, kuri yra Jo garbės matas. Mes visi stokojame dieviškojo teisumo, ir todėl esame neverti Jo. Žmogus stokoja teisumo, kurio Dievas reikalauja, ir toliau nuolat nusideda.

Dievas anksčiau ar vėliau visiems nusidėjėliams atskleidžia savo įniršį. “Nes Dievo rūstybė apreiškiama iš dangaus kiekvienai bedievystei ir neteisybei žmonių užgniaužiančių tiesą neteisybe” (Romiečiams 1,18). “Bet savo užkietėjimu ir neatgailaujančia širdim tu krauni sau pačiam rūstybę rūstybės ir Dievo teisingo teismo apreiškimo dieną” (Romiečiams 2, 5). Mes negalime kaltinti Dievo ar ko nors kito dėl to, kad esame tie, kurie nusideda. Dievas leido mums nuodėmiauti, Jis atidavė mus į savo pačių sunaikinimą (Romiečiams 1, 18-32). Mes esame verti mirties (Romiečiams 1, 32). “Nes nuodėmės užmokestis – mirtis” (Romiečiams 6, 32). Mes niekaip negalime pasiteisinti. Mes visi nusidėjėliai (Romiečiams 3, 9, 23 ir 5, 8) ir kalti prieš Dievą (Romiečiams 3, 19). Mes esame atsakingi prieš Jį už savo padėtį ir poelgius.

Teisingas yra tvirtinimas, kad mes visi esame Dievo priešai (Romiečiams 5, 10). Žmogus savo nuodėmingąja prigimtimi yra priešingybė Dievui. Širdyje jis yra maištininkas. Dievo įniršis yra priešinimasis visam pasaulio blogiui. Dievas yra Tiesa, ir Jame nėra tamsos. Jo prigimtis yra priešinga blogiui. Dievas bjaurisi blogiu ir jo nekenčia. Dievas yra priešingybė nuodėmei. Nuodėmė atskiria žmogų nuo Dievo, tampa jų nesantaikos priežastis. “Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas neklauso Sūnaus, nematys gyvenimo – tik Dievo rūstybė pasilieka ant jo”. (Jono 3, 36). Kaip bebūtų, Geroji naujiena yra ta, kad Dievo šventas įniršis prieš nuodėmę yra numalšintas ir atpirktas Kristaus auka kiekvieno nusidėjėlio labui.

Per visą žmonijos istoriją žmogus savo gerais darbais bandė nutiesti tiltą pas Dievą. Visi šie tiltai sugriuvo kaip kortų namelis. Klausimas “ką aš turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?” tampa “kaip šiame pasaulyje aš galiu tai padaryti?”. Aš galiu. Viskas, ką nuodėmingas žmogus gali padaryti, yra atsiduoti Dievo malonei. Dievas yra maloningas man, nusidėjėliui!

Iš anglų kalbos vertė Aurelija Gineikaitė

Publikuota gavus leidimą