Pamokslai

Apie Gerosios naujienos skelbimą

Mark Elkins
2004 September 16 d.

Kas trukdo mums pasidalinti Geraja naujiena su kitais? Niekas nesustabdo gero pokalbio taip, kaip žodis Jėzus. Kodėl?

Yra keletas priežasčių. Tačiau aš manau, kad pagrindinė priežastis yra baimė dėl nežinomybės. Kaip elgtųsi Jėzus? Pražuvusieji baiminasi dėl kelių nežinomų Jėzaus savybių.Tačiau mums, kurie pažįstame Jį, yra kitaip. Taigi, kas trukdo mums, kurie esame Jėzaus vaikai, pasidalinti žinia apie Gelbėtoją? Baimė, kad būsime atstumti, kad nežinosime atsakymų į sudėtingus klausimus, baimė, kad įžeisime asmenį, ypač šeimos narį ar draugą, kad būsime persekiojami ar išjuokti, baimė, kad nesugebėsime tinkamai bendrauti. Atkreipkite dėmesį, kad visi šie dalykai yra pagrįsti baime. „Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Timotiejui 1, 7).

1 Korintiečiams 2, 1-5: „Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne su gražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo. Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą. Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau. Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinamais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu, kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga.“

Paulius liudijo neatsižvelgdamas į aplinkybes.
„Jaunas 32 metų vyras buvo paskirtas banko prezidentu. Jis niekada nesvajojo, kad bus prezidentas, ypač tokio amžiaus. Taigi jis priėjo prie garbaus valdybos pirmininko ir tarė: „Žinote, mane ką tik paskyrė prezidentu. Pamaniau, gal galėtumėte duoti man keletą patarimų?“ Pagyvenęs vyras tarė tik du žodžius: „Teisingi sprendimai!“ Jaunas vyras tikėjosi išgirsti šiek tiek daugiau, todėl vėl tarė: „Tai naudingas patarimas ir aš esu dėkingas už jį, bet gal galėtumėte pasakyti ką nors daugiau? Kaip jūs priimate teisingus sprendimus?“ Išmintingas pagyvenęs vyras atsakė: „Patirtis.“ Jaunas vyras tarė: „Būtent dėl šios priežasties aš ir esu čia. Aš neturiu tokios patirties, kokios reikia šiame darbe. Kaip galėčiau jos įgyti?“ Pasigirdo trumpas atsakymas: „Neteisingi sprendimai“.

Paulius liudijo nepaisant silpnumo ir baimės.
Mums nepatinka, kai jaučiamės silpni ir kažko bijome. Tai nėra geras jausmas. Todėl mes dažnai vengiame situacijų, kurios priverstų mus taip jaustis. Tai viena iš priežasčių, kodėl mes neliudijame. Tačiau Dievo Žodis mums sako: „mūsų silpnume Jo stiprybė yra tobula“. Mums reikia leisti Dievo tobulai stiprybei liudyti per mūsų gyvenimus. Mes galime pasirinkti daryti tai, kam Jis mus pašaukė. Daryti tai, kas priverčia mus pasijusti silpnais!

Paulius liudijo nepaisant veido išraiškos.
Jis ne tik jautėsi silpnas ir bijojo, bet taip ir atrodė. Paulius sakė, kad jis „drebėjo“. Bet jis vis tiek liudijo. Labai dažnai mes leidžiame savo išvaizdai sutrukdyti mums liudyti. Mes jaučiamės taip, lyg neatrodytumėm taip, kaip kiti. Arba mes leidžiame, kad kitų išvaizda taptų kliūtis mums liudyti. Jie neatrodo taip, kaip mes - geriau, o gal blogiau.

Pareigūnė Tori Matthews iš Pietų Kalifornijos Humaniškosios Draugijos gavo skubų iškvietimą: berniuko augintinė iguana, išgąsdinta kaimynų šuns, įlipo į medį. Nuo medžio nukrito tiesiai į baseiną, kuriame nuskendo kaip plyta. Pareigūnė Matthews greitai atvyko su savo tinklu. Ji staiga nėrė į baseiną ir po kelių sekundžių išniro rankose laikydamą suglebusį gyvūnėlio kūnelį. Ji pagalvojo, jei gali daryti dirbtinį kvėpavimą žmogui, šuniui, kodėl nepadarius to paties ir iguanai. Taigi ji prispaudė savo lūpas prie driežo lūpų. „Dabar kai pažvelgiu į jį, - tarė ji, - tai buvo pakankamai šlykštus gyvūnėlis, kad jį bučiuočiau, tačiau labiausiai nenorėjau pasakyti tam mažam berniukui, kad jo iguana nebegyva”. Driežas sureagavo į jos pastangas ir visiškai pasveiko. Tori Matthews nematė vandenyje permirkusio driežo, ji matė mažą berniuko gyvūnėlį, ir to berniuko meilė šiam gyvūnėliui leido jai padaryti geriausia, ką tik ji galėjo. Kartais mes žmonėse galime nepastebėto jokio grožio, bet kai mes suvokiame, kiek daug jie reiškia Dievui, mes padarysime bet ką, kad tik išgelbėtumėm juos nuo pražūties! Žmonės yra bjaurūs. Tačiau nesvarbu, kaip tu atrodai, nesvarbu, kaip atrodo kiti, mums visiems reikia Dievo „gyvybės kvapo“.

Paulius liudijo nepaisant bendravimo įgūdžių stokos.
Vyras, kuris stengėsi būti uolesnis liudytojas, stovėdamas prie kasos parduotuvėje, nusprendė pasinaudoti šia proga. „Visi nusidėjo“, - pradėjo jis, žiūrėdamas tiesiai į kasininkę, nuskaitančią prekių kodus. „Jūs taip pat“, - atsakė ji, net nepažvelgdama į jį.
Kažkuria prasme mes visi nesijaučiame lygūs šioje srityje. Tačiau mes susirandame gerą kompaniją. Iš šių eilučių matome, kad Pauliaus bendravimo sugebėjimai nebuvo aukšto lygio. Jis nenaudojo įtikinamų žmogiškos išminties žodžių. Tai kaip gi buvo panaudoti jo žodžiai? „Dvasios ir jėgos parodymu“ (Išėjimo 4, 11-12). Jei žinai šią eilutę, tai prisiminsi, kad čia Mozė ginčijosi su Dievu. Mozė konstatuoja: „Aš nesu iškalbingas“. Išėjimo 4, 11-12: „Viešpats jam atsakė: „Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, regintį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats? Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti“. Kaip mes patiriame tai, ką patyrė Paulius? Mozė patyrė tą patį, ką ir Paulius! Pasitikėkime, kad Dievas kalbės per mus nepaisant mūsų oratorinių sugebėjimų!

Pauliaus liudijimas priklausė nuo Dievo vedimo.
Paulius žinojo, kad neatsitiktinai jis buvo ten, kur buvo, ir, kad žmonės jo klausėsi. Paulius tapo priklausomas nuo Šventosios Dvasios. Paulius žinojo Gerąją naujieną, o ja reikia dalintis!Ar kada turėjote gerą žinią? Ar galėjote ją išlaikyti paslaptyje? Žinoma ne. Petras ir Jonas demonstruoja mums nuostabų sektiną pavyzdį. Net gresiant pavojui jų gyvybėms, jie kalbėjo savo kaltintojams: „Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome“ (Apaštalų darbų 4, 20). Paulius turėjo Dievo jėgą, ją turime ir mes! Luko 10, 19: „Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks“. Tai padeda prisiminti Psalmė 118, 8: „Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į žmones“. Mes turime pasitikėti ne savo sugebėjimais, bet tuo, kad Dievas kalbės per mus!

Prieš baigdamas noriu užduoti jums klausimą: „Koks buvo paskutinis smūgis Jėzui?“

Ar tai buvo sudavimas Jam per veidą? Spjovimas? Erškėčių vainikas? Paniekinimas? Išjuokimas? Mušimas? Prikalimas prie kryžiaus? Nemanau, kad tai buvo vienas iš šių, nes visa tai žmogaus darbas.

Baigiamaisiais mokyklos metais buvau krepšinio rungtynėse. Tai buvo rajono varžybos, kurioms pasibaigus turėjo paaiškėti, kas dalyvaus tolimesnėse varžybose. Tai buvo žaidimas taškas į tašką. Likus kelioms sekundėms iki varžybų pabaigos, mūsų varžovai pirmavo vienu tašku. Aš turėjau kamuolį ir dar varžovas prasižengė. Aš mečiau du baudos metimus. Komandai reikėjo, kad įmesčiau tik vieną ir išlyginčiau rezultatą, o jei įmetu du - mes laimėjom! Gimnazija buvo sausakimša, visi sirgaliai stovėjo. Buvo apie 2500 žmonių. Ten buvo didelis šurmulys. Minia buvo mūsų šeštasis žaidėjas! Tačiau, kai atsistojau prie baudų metimo linijos, stojo visiška tyla. Ta tyla tiesiog kurtino! Ji pribloškė mane! Ir aš neįmečiau nė vieno baudos metimo. Mes praleimėjome rungtynes!

Nemanau, kad mano situacija labai skyrėsi nuo Kristaus situacijos. Ar prie Jėzaus buvo žmonių, kuriuos Jis pagydė? Aklų? Raišų? Raupsuotų? Kur buvo minia, kuri supo Jį? Ir kur buvo Jo mokiniai? Apie juos net girdėti nieko nebuvo! Ir galiausiai net Jo Tėvas tylėjo!

Todėl aš klausiu, kiek kartų jūsų tylėjimo nuodėmė neleido Kristui išgelbėti ar patarnauti kažkam? Kiek kartų Jis norėjo jus palaiminti panaudodamas jus, kaip savo lūpas? Šiandien yra pasikeitimų metas! Ar sutiksi nutraukti savo tylėjimą? Ar apsispręsite šiandien savo širdyse būti tokie kaip Petras ir Jonas, „nes mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome“?

Mes tai galime pradėti, sekdami Jėzaus reikalavimu „melstis už darbininkus“. Darbininkai, liudykite!Ar ateisi ir melsies už darbininkus? Ar ateisi ir melsies, kad Kristus atsiųstų mums darbininkų? Melskimės už savo vadovus. Už jaunimą. Už chorą. Už sekmadieninę Biblijos mokyklėlę. Už pastorių.

Iš anglų kalbos vertė Agnė Miškinytė

Publikuota gavus leidimą