Pamokslai

Kaip turėtų gyventi atpirktieji krikščionys?

Mark Elkins
2005 June 01 d.

„Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio“ (1 Jono 2, 1-2).

Jėzui patinka atpirktųjų giesmė. Biblijoje rašoma, kad angelai puotauja, kai nors viena siela yra išgelbstima. Kai vienas žmogus išgelbėjamas iš savo pražūtingo gyvenimo būdo, danguje vyksta pergalės puota!

Dievas išpirko izraelitus iš Egipto vergijos pančių. Bet netrukus išrinktoji Dievo tauta vėl panoro grįžti prie savo seno gyvenimo būdo. Kiek kartų jie klausė Mozės: „Ar nebuvo Egipte pakankamai kapų?“

Pasakyk savo kaimynui: „Aš esu atpirktas“. Paklausk savo kaimyno: „Ar tu gyveni taip, kaip turi gyventi išgelbėtas žmogus?“ Kiek žmonių žino, kad tu esi atpirktas? Kiek iš jūsų gyvena taip, kaip turėtų gyventi dvasiškai atgimęs žmogus? Laisvas nuo nuodėmės, laisvas nuo senų žalingų įpročių.

Norėčiau, kad šiandien suvoktumėt, jog kiekvieną kartą, kai Dievas atperka jus iš žalingo seno įpročio, danguje vyksta puota. Dievas iškelia puotą kiekvieną kartą, kai tik dovanoja jums pergalę prieš nuodėmę ar žalingą įprotį! Yra kai kas, ką jūs jau žinote, bet lengvai pamiršote. Kartą buvote išgelbėti, pergalė yra jūsų. Jums tereikia tikėti, kad Dievas ir vėl nugalės per jus. Pasižiūrėkime kaip.

Atpirktas su parama
Gynėjas (1 eilutė)

Jonas sako žmonėms, kad jie neturėtų nusidėti. Ar jis pateikė jiems cheminę lygtį, kurios jie nesugebėjo išsiaiškinti? Ne. Tai yra taip paprasta ir aišku kiekvienam. Dabar mes, būdami krikščionys, žinome, kad patys pasirenkame nusidėti. Taigi jei iš tiesų esame atpirkti, išlaisvinti, kodėl mes vėl ir vėl nusidedame?

Kas iš jūsų pirktų kompiuterį, neturėdamas palaikančios komandos, kuriai galėtų bet kada paskambinti? Kompiuteris yra sudėtingas įrenginys, todėl daugeliui reikia pagalbos, norint išsiaiškinti, kaip juo tinkamai naudotis. Koks Dievas siųstų savo žmones į gyvenimą be palaikančios grupės, be paramos?

Gyvenimas yra daug sudėtingesnis nei kompiuteris. Galų gale, juk žmogus sukūrė kompiuterį. Tačiau tik Dievas sukūrė ir duoda gyvenimą! Jeigu mes patys suvokiame, kad mums reikia paramos, tai argi to nesuvoktų viską žinantis Dievas? Atsakymas yra „taip“!

Taigi kaip veikia ši palaikymo grupė? Pirmiausia mes turime suprasti, kad gauname paramą iš Tėvo. „Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“ (Jokūbo 1, 17). Ir pirmame Jono laiške 2, 1 rašoma: „mes turime Užtarėją pas Tėvą”. Vėlgi kartojant, kad Dievas yra Aukščiausiasis, Visa kontroliuojantis, Visagalis, Jis atsiunčia mums Save kaip paramą mums reikiamu metu. Kas apie tai liudija?

Mes turime paramą per Jo Sūnų. Filipiečiams laiške rašoma, kad mes visa galime Kristuje, kuris mus stiprina.

Mes turime paramą per Jo Dvasią. Jėzus sakė, kad nepaliks mūsų vienų, bet atsiųs mums padėjėją. Laiške romiečiams rašoma, kad mums reikia pagalbos meldžiantis.

Mes turime paramą per Jo Sostą. „Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu” (Hebrajams 4, 16).

Ar visa tai mums suteikta tam, kad galėtume gauti viską, ko tik užsigeidžiame? Ne. Mums visa tai suteikta, kad galėtume įžvelgti Dievo perspektyvą. Kad pasiektume Jo viziją. Kad pasiektume Jo pergalę. Tai nėra lengva. Tai nėra linksma. Tikriausiai dėl to netapsite populiarūs pasaulyje. Bet tai padės jums būti teisinguose santykiuose su Viešpačiu.

Jei skaitai Dievo Žodį, pritaikai jį savo gyvenime, stengiesi gyventi šventą, Dievui patinkantį gyvenimą aukodamas save, ar gali būti dar ištikimesnis?

Jonas ragina mus nenusidėti, bet tada, kai mes jau suvokiame, jog turime paramą. Paramą, kuri padeda mums nugalėti. Paramą, kuri įgalina mus parkritus vėl atsikelti ir bandyti dar kartą, nepasiduoti. Paramą, kuri suteikia mums viltį. Paramą, kuri suteikia mums Jo perspektyvą. Ir galiausiai, kuri padeda mums gyventi taip, kaip turėtų gyventi atpirktieji!

Atpirktas su patenkinimu
Permaldavimas (2 eilutė)

Permaldauti reiškia tapti priimtinu. Permaldavimas reiškia laimėjimą ir pasiekimą; palengvėjimą ir sutaikinimą. To, ką padarė Jėzus, dėka, mes esame priimtini Dievui. Tačiau ir tai, ką Jėzus daro mūsų gyvenimuose šiuo metu, daro mus priimtinus Dievui! Dievas su malonumu atsako į tikėjimą.

Romiečiams 3, 21-26: „Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, - Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje. Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.“

Dievas ilgisi mokinių. Hebrajams 2, 17: „Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes“.

Jis pasirinko tapti tokiu, kaip mes, kad galėtų mus mokyti. Ar tai, ką jūs patiriate, išgyvenate, gali būti pamoka iš Dievo? Tai ištyrimo, apvalymo nuo nuodėmių metas. 1 Jono 4, 10: „Meilė - ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.“

„Juk jūs matote savo pašaukimą, broliai, - nedaug tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga. Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo, - kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą. Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu, kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“ (1 Korintiečiams 1, 26-31).

Kai mes visiškai suvoksime, jog būtent čia sustabdoma malonė, jog būtent čia yra pradžia ir visos malonės sudedamosios dalys, kai tai išbandysime asmeniškai, mes būsime tokia bažnyčia, kokia Dievas šaukia mus būti. Daug krikščionių kalba kitiems apie malonę, moko apie besąlyginę Dievo meilę, atleidimą, patys nepatirdami to savo gyvenime. Daug krikščionių negyvena gyvenimo, kokį turėtų gyventi išgelbėtas žmogus. Jie yra atpirkti krauju, bet negyvena atpirkto gyvenimo!

Mūsų bažnyčios nėra perpildytos, nes mes nesame pripildyti. Mes nesame pripildyti, nes nepasitikėjome Dievo atpirkimu. Mes stengiamės užsitarnauti išgelbėjimą. Paulius sako, kad mes turime planuoti savo išgelbėjimą. Mes turime tai daryti, nes mes esame išgelbėti, o ne todėl, kad užsitarnautume išgelbėjimą. Ar jūs dovanojate savo žmonai rožes, kad užsitarnautumėte jos meilę, ar dėl to, kad ją mylite? Tikiuosi dėl to, kad ji jus myli. Mes planuojame savo išgelbėjimą, mokinystę, sutaikinimą, mes augame dvasiškai, nes Dievas mus pirmas pamilo. Mes norime parodyti Jam savo meilę būdami Jo artybėje. Mes norime parodyti Jam savo meilę, leisdami Jam keisti mus. Mes norime labiau Jį pažinti ir patirti Jo jėgą savo gyvenime!

Iš anglų kalbos vertė Agnė Miškinytė

Publikuota gavus leidimą