Pamokslai

Jėzus kitoks nei tu įsivaizduoji

Artūras Pučkovas
2005 July 25 d.

Neseniai apie Jėzų teko kalbėtis su vienu kaimynu. Jis labai pasitiki "šventais" paveikslais, kryžiais ir knygelėmis, kurias skaito jo žmona. Žmogus įsitikinęs, kad minėti daiktai jį apsaugo, todėl jam nenutiks nieko blogo. Tuo tarpu aš jam priminiau, kad Jėzaus jau nebėra ant kryžiaus ir, kad daugelyje "šventų" paveikslų Jis vaizduojamas taip, kaip atrodo dailininkui, o ne taip, koks Jis yra iš tikrųjų. Mano kaimynas, kaip ir daugelis kitų žmonių, tikriausiai bus priblokštas, kai po mirties susitiks su Jėzum veidas į veidą. Mūsų Viešpats pasirodys esąs visiškai kitoks, nei yra vaizduojamas įvairiausiuose "šventuose" paveikslėliuose.

Romos imperatoriaus Domiciano valdymo pabaigoje, apie 90-95 m. e. metais už Dievo Žodžio skelbimą ir Kristaus liudijimą apaštalas Jonas buvo ištremtas į Patmo salą, esančią Egėjo jūroje prie dabartinės Turkijos krantų. Nuo 64 m., kai imperatorius Neronas apkaltino krikščionis padegus Romą, jie buvo nuolat persekiojami Romos valdžios, nes atsisakydavo garbinti imperatorių, kaip Dievą.

Nykioje ir uolėtoje Patmo saloje vieną sekmadienį Jonas patyrė neįprastą susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi. Jonas buvo vienas iš tų, kurie matė Jėzų prisikėlusį trečią dieną po mirties. Praėjus po tų įvykių apie 60 metų jam buvo suteikta privilegija dar kartą pamatyti savo Gelbėtoją ir Viešpatį.

„Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės ir Jėzaus Kristaus kantrybės bendrininkas, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus Kristaus liudijimo. Aš buvau Dvasioje Viešpaties dieną ir išgirdau už savo nugaros galingą balsą, tarsi trimitą, sakantį: "Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis. Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bažnyčioms Azijoje: į Efezą, į Smirną, į Pergamą, į Tiatyrus, į Sardus, į Filadelfiją ir į Laodikėją". Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, o septynių žibintuvų viduryje - panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta. Jo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, Jo akys tarsi ugnies liepsna, Jo kojos panašios į krosnyje įkaitintą skaistvarį, ir Jo balsas buvo tarytum daugybės vandenų šniokštimas. Dešinėje rankoje Jis laikė septynias žvaigždes, iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o Jo veidas buvo tarytum saulė, spindinti visu skaistumu. Jį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas. Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: "Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus. Tad užrašyk tai, ką regėjai, kas yra ir kas vėliau įvyks. Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės - tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, - tai septynios bažnyčios“ (Apreiškimas Jonui 1, 9-20)

Jėzaus apsireiškimo Jonui aplinkybės (1, 9-10a)

Jėzaus apsireiškimas Jonui įvyko Viešpaties dieną, t.y. sekmadienį. KODĖL būtent šią dieną? Nuo Jėzaus prisikėlimo sekmadienis (ankstesnėse Naujojo Testamento knygose pagal žydų skaičiavimo tvarką vadintas pirmaja savaitės diena) krikščionių laikytas ypatinga Dievo garbinimo diena, kai kurių teologų net vadinamas krikščionišku šabatu. Taigi pirmąją savaitės dieną:

1. Jėzus prisikėlė ir atėjo pas susirinkusius savo mokinius. Lygiai po savaitės Jis vėl atėjo pas juos. „Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: "Ramybė jums!" Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: "Ramybė jums!" (Jono 20, 19-20.26).

2. Jėzaus mokiniai rinkosi melstis ir švęsti Viešpaties atminimo vakarienės. Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos, Paulius mokė juos ir, kadangi žadėjo rytojaus dieną iškeliauti, tai užtęsė savo kalbą iki vidurnakčio (Apaštalų darbai 20, 7).

3. Rinko aukas stokojantiems krikščionims. „Kiekvieną pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus“ (1 Korintiečiams 16, 2).

Tą sekmadienį Jonas buvo Dvasioje. Matyt tai buvo ypatinga ekstazės būsena, kurios metu Jonas matė aprašytuosius dalykus. Ne visiems krikščionims yra skirta patirti tokius regėjimus ir apreiškimus, kokius patyrė apaštalas Jonas, bet Dievas nori, kad jūs Viešpaties dieną, kaip ir kasdien būtumėte Dvasioje, Jos įtakoje (palyginkite su Efeziečiams 5, 18 ... būkite pilni Dvasios), kad Jis galėtų jums apsireikšti, dar labiau jums atsiskleisti bei atskleisti savo valią jūsų gyvenimui. Todėl šeštadienį atsigulkite anksčiau, o sekmadienį atsikelkite anksčiau, kad galėtumėte melsdamiesi ir skaitydami Bibliją ieškoti Viešpaties veido, o atėję į pamaldas išgirstumėte Jį kalbantį į jūsų širdis.

Jėzaus apsireiškimo Jonui ypatumai (1, 10b-16)

Išgirdęs sau už nugaros garsų balsą, Jonas atsisuko pasižiūrėti, kas gi su juo kalbasi. Tai, ką Jonas pamatė, taip jį išgąsdino, kad jis parpuolė be žado prie jam pasirodžiusio Jėzaus kojų.

Štai kokį prisikėlusį ir šlovingą Jėzų pamatė apaštalas Jonas regėjime:

•Jėzus vaikščioja tarp 7 auksinių žibintuvų – Jis rūpinasi savo Bažnyčiomis (1, 12-13.20). Apreiškimo 2 ir 3 skyriuose aprašytos 7 tuo metu dabartinės Turkijos teritorijoje egzistavusios krikščionių bendruomenės ir Jėzaus nurodymai joms. Jėzus stebi, kas jose vyksta gero ar blogo ir per Joną pagiria bei duoda nurodymus, ką kiekviena iš jų turi daryti. Tie nurodymai pritaikomi ir šiandien, nes duodamas nurodymus konkrečiai bendruomenei Jėzus baigdamas prideda: „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms“ (Apreiškimas Jonui 2, 7). T. y. šie Jėzaus nurodymai taikytini kiekvienoje krikščionių bendruomenėje ir kiekvienam atskiram krikščioniui.

•Jėzus apsivilkęs ilgu, žemę siekiančiu drabužiu ir persijuosęs krūtinę aukso juosta. Tarnai ir vergai paprastai persijuosdavo per strėnas paprastu audeklu, kad dirbdami drabužio skvernus galėtų užsikišti už strėnų raiščio ir jie netrukdytų dirbti. Bet karaliui ar kilmingam žmogui dirbti nereikia, todėl jis gali persijuosti krūtinę ir ne paprastu, bet iš aukso išaustu audeklu. Apreiškimo 1, 5 Jonas perduoda krikščionims palaiminimą nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmgimio, žemės karalių Valdovo. Apreiškimo 19, 16 Jėzus vadinamas karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu. Jis yra aukščiausias žemės valdovas, aukštesnis už bet kokį valstybės monarchą ar prezidentą. Todėl Jo Žodžio turime klausyti labiau, nei bet kurios žemiškos valdžios institucijos. Petras ir apaštalai atsakė: "Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių" (Apaštalų darbai 5, 29).

•Jėzaus plaukai balti kaip vilna ar sniegas (Apreiškimas Jonui 1, 14a). Tai nurodo į Jo amžinumą. Pranašas Danielius vizijoje matė Dievą Tėvą ir šis taip pat turėjo tokius pačius plaukus. „Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis, kurio drabužiai buvo balti kaip sniegas ir galvos plaukai kaip gryna vilna“ (Danieliaus 7, 9). Pats Jėzus, kalbėdamas su Jonu taip sakė apie save: „Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius“ (Apreiškimas Jonui 1, 17). Pirmasis ir Paskutinysis yra vienas iš Jahvės vardų Senajame Testamente. Bet Viešpats [hebr. Jahvė], Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: "Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo“ (Izaijo 44, 6).

•Jėzaus akys kaip ugnies liepsna – Jis Visažinis (1, 14). Laiško hebrajams autorius rašo, kad joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą (Hebrajams 4, 13). Jėzus žino visas jūsų ir mano mintis, pasakytus žodžius ir padarytus darbus. Vieną dieną stosime prieš Jį, gyvųjų ir mirusiųjų Teisėją, atsiskaityti už savo gyvenimus.

•Jėzaus kojos panašios į išlydytą varį (Apreiškimas Jonui 1, 15). Tuo taip pat pabrėžiama, kad Jėzus yra žmonijos Teisėjas. Štai kaip Jėzus prisistato Tiatyrų bažnyčiai. Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: „Tai sako Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios į skaistvarį... ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris ištiria protus ir širdis; Aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus“ (Apreiškimas Jonui 2, 18.23).

•Jėzaus balsas lyg daugybės vandenų šniokštimas – jis girdimas iš toli (1, 15).

•Iš Jėzaus burnos išeina aštrus kalavijas (Apreiškimas Jonui 1, 16). Kalavijas Biblijoje yra vienas dažniausiai sutinkamų Dievo Žodžio simbolių. „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus“ (Hebrajams 4, 12). Būkite išmintingi ir taikykite savo gyvenime Dievo Žodį, nes jis gali atvesti jus į išgelbstintį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir padaryti jūsų gyvenimą sėkmingą. „Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3, 15-17).

•Jėzus laiko rankoje 7 žvaigždes – septynių bendruomenių angelus, t.y. kontroliuoja bendruomenių ganytojus, kurie perduoda Jo žinią kitiems krikščionims bendruomenėse (Apreiškimas Jonui 1, 16.20). Per pranašą Malachiją Dievas sako: „Kunigo lūpos turėtų teikti žinių ir iš jo burnos bus ieškoma įstatymo, nes jis yra kareivijų Viešpaties pasiuntinys [mal'ak]“(Malachijo 2, 7). Tas pats žodis hebrajiškas žodis mal'ak verčiamas ir žodžiu 'angelas'. Todėl tikėtina, kad tos 7 žvaigždės Jėzaus rankoje yra ne angeliškos būtybės, bet Jėzaus paskirti bendruomenių žemiškieji ganytojai.

•Jėzaus veidas spindi kaip saulė visu skaistumu. Tai be abejo nurodo į Jėzaus šventumą, teisumą, skaistumą (1, 16). Filadelfijos bažnyčiai Jėzus prisistato, kaip Šventasis (Apreiškimas Jonui 3, 7). Apreiškimo 22, 16 Jėzus vadinamas žėrinčia aušrine žvaigžde. Pranašo Malachijo knygoje Jėzus vadinamas teisumo saule su išgydymu po jos sparnais (Malachijo 4, 2). Jėzus yra absoliučiai tyras, visi Jo ketinimai ir veiksmai yra šventi ir teisingi. „Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose“(Psalmė 145, 17).

Apsireiškimo pasekmės (1, 17-20)

Garbinimas (1, 17a). Tiek hebrajų, tiek senovės graikų kalboje žodis "garbinti" reiškia "parpulti prieš aukštakilmį asmenį veidu į žemę". Būtent taip ir pasielgė Jonas pamatęs Jėzų. Suvokimas, kas toks ir koks Jėzus yra skatins jus nuoširdžiai ir atitinkamai pagarbiai Jį garbinti. Didžiausią pagarbą Jėzui galite išreikšti paklusdami Jo įsakymams. „Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu“ (Jono 14, 21).

Padrąsinimas (1, 17b-18). Kadangi Jonas buvo labai išsigandęs išvydęs Kristų, Jėzus jį padrąsina nebijoti ir užtikrina, kad Jis yra amžinai gyvas, nugalėjęs mirtį ir ją valdo. Tikintysis Jėzumi yra saugus tiek šiame gyvenime, tiek pomirtiniame. Jėzus yra pasakęs: „ Aš duodu joms [manosioms avims, tikintiesiems] amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“ (Jono 10, 28).

Nurodymas (1, 19). Jėzus aiškiai nurodo Jonui, ką šis turi užrašyti ir pateikia visos Apreiškimo knygos planą. Jonas turi užrašyti tai:

1. Ką jis regėjo – Apreiškimo 1 skyriuje Jonas aprašė prisikėlusio šlovingo Jėzaus Kristaus regėjimą.

2. Kas yra – 2-3 skyriuose aprašytos 7 Azijos krikščionių bažnyčios, kurios atstovauja visą visų laikų krikščioniškąją Bažnyčią.

3. Kas vėliau įvyks - Apreiškimo 4-22 skyriuose aprašyta pranašystė, kas vyks žemėje Kristui paėmus į dangų savo Bažnyčią, ir kaip pabaigoje šį žemė ir dangus bus sunaikinti ugnimi ir bus sukurta nauja žemė ir dangūs, kuriuose per amžius tikintieji gyvens su Dievu.

Išaiškinimas (1, 20). Pats Jėzus išaiškina daugumą Jono matytų vaizdinių. Pranašysčių knygų aiškinimasis yra nelengvas, nes jose daug perkeltinės prasmės. Bet dažniausiai artimame kontekste arba kitose Biblijos knygose šie simboliai yra išaiškinti. Tai puikiai parodo Apreiškimo 2 ir 3 skyriai, kur Jėzus, kreipdamasis į krikščionių bendruomenes, išaiškina, ką reiškia Jono simbolių kalba užrašyti Jėzaus vaizdiniai.

Taigi Jėzus ne toks, kokį jūs galite Jį įsivaizduoti. Jėzus nori, kad kiekvieną dieną, kurią nugyvenate žemėje, nugyventumėte prasmingai, stengdamiesi pažinti Tą, kuris sukūrė šį nuostabų pasaulį, davė jums gyvybę, parodė jums savo meilę mirdamas už jūsų nuodėmes ant kryžiaus ir siūlo jums savo nuostabią draugystę. Tikrai yra verta garbinti tokį nuostabų ir didį Gelbėtoją bei Jam tarnauti.