Pamokslai

Dievas, kuris nenuvilia

Artūras Pučkovas
2005 December 02 d.

Ar tavo gyvenime buvo atvejų, kai ko nors karštai prašei iš Dievo, tikėjai, kad tavo prašymas yra pagal Jo valią ir, kad Dievas turėtų tau tai duoti? Tačiau, laikui bėgant ir Dievui vis neatsakant į tavo prašymą, tu vis rečiau prašei, nusivylei Dievu ir galiausiai apskritai lioveisi to prašyti? Ar tau taip buvo nutikę?

Panaši situacija buvo Zacharijo gyvenime. Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijo skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių. Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu buvo senyvo amžiaus. Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir pagal paprotį kunigų burtu jam teko, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia. Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, jį apėmė baimė. Bet angelas jam tarė: \"Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios, ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą\".

Tada Zacharijas atsakė angelui: \"Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna\". Angelas jam atsakė: \"Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu\". Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje. Išėjęs jis negalėjo prakalbėti ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys. Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo. Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: \"Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse\" (Evangelija pagal Luką 1, 5-25).

Zacharijo ir Elžbietos šeima.
Zacharijas buvo kunigas ir kunigo sūnus. Jo žmona Elžbieta taip pat buvo kunigo duktė. Senojo Testamento laikais gimti kunigo šeimoje buvo didelė privilegija, nes tik Aarono šeimos vyrai galėjo tapti Dievo kunigais Izraelyje ir tarnauti Dievui Jeruzalės šventykloje.

Zacharijas ir Elžbieta abu buvo teisūs Dievo akyse bei nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus, nors ir gyveno nedoro bei žiauraus karaliaus Erodo Didžiojo, karaliavusio Palestinoje 40-4 m. prieš Kr., laikais. Jų gyvenimo būdas liudijo kitiems, kad yra įmanoma dorai ir dievotai gyventi net pačiais nedoriausiais laikais.

Zacharijas ir Elžbieta turėjo problemą, temdžiusią jų gyvenimą, – jie buvo bevaikiai. Senojo Testamento laikais tai buvo laikoma Dievo bausme, nes vienas iš Dievo palaiminimo ženklų tais laikais buvo daugiavaikystė (Įstatymo 28, 4.11). Todėl vėliau pastojusi Elžbieta penkis mėnesius slėpė savo nėštumą, negalėdama patikėti, kad pagaliau Dievas jos pasigailėjo ir duoda jiems su Zachariju vaikelį. \"Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse\" (Evangelija pagal Luką 1, 25).

Zacharijo prašinys. “Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta...“ (Evangelija pagal Luką 1, 13).
Zacharijas, kaip tikintysis ir kunigas, meldė pas Dievą įvairių dalykų, bet ypač jis karštai meldė vyriškos lyties kūdikio, kad galėtų pratęsti savo šeimą. Berniukai senovėje buvo labiau vertinami nei mergaitės, nes jie buvo šeimos tęstinumo ir gerovės garantas.

Zacharijas ne tik meldėsi, bet maldavo Dievą prašydamas sūnaus. Šioje eilutėje pavartotas graikų kalbos žodis de\'ysis, apibūdina karštą, nuolankų ir besitesiantį prašymą.

Atrodo, kad laikui bėgant ir vis nesulaukiant Dievo atsako, Zacharijas nusivylė ir nebeprašė daugiau pas Dievą sūnaus. Aš taip manau dėl to, kad Zacharijas nepatikėjo angelo Gabrieliaus žodžiais, kai šis pranešė Zacharijui, kad jam gims sūnus.

Dievo atsakas į Zacharijo maldą (1, 8-22).
Kadangi, net iš dalies nusivylęs Dievu, Zacharijas nenustojo Juo tikėti ir ištikimai Jam tarnauti, Dievas nusprendė iš anksto pranešti Zacharijui, kad ruošiasi atsakyti į jo maldą. Dievo plane buvo numatyta, kad Zacharijas ir Elžbieta susilauks ypatingo sūnaus, todėl Dievas pasiuntė jam išankstinį ypatingą pranešimą.

Dievas specialiai siuntė angelą Gabrielių, savo ypatingąjį pasiuntinį (Biblijoje pasakojama, kad Gabrielius buvo pasirodęs dar ir pranašui Danieliui bei Marijai), pranešti šią ypatingą žinią Zacharijui. Gabrielius susitiko su Zachariju šventykloje, kur Dievas pažadėjo ypatingai išklausyti tikinčiųjų maldas ir kur smilkymo valandą Dievui meldėsi daug tikinčiųjų.

Krikščionims, kaip ir Senojo Testamento laikų tikintiesiems, yra labai svarbu kartu melstis. Apaštalų darbų knyga liudija, kad ankstyvieji krikščionys ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų (Apaštalų darbai 2, 42; 12, 12). Evangelinės bendruomenės, pabrėždamos bendrų tikinčiųjų maldų svarbą, savo kulto pastatus, skirtingai nei katalikai ir stačiatikiai, vadina maldos namais, o ne bažnyčiomis.

Dievas ne tik ketino senatvėje duoti Zacharijui ir Elžbietai sūnų, bet dovanojo jiems ypatingą sūnų, kaip ir Onai, pranašo Samuelio motinai. Sūnų, per kurį norėjo į save atgręžti visą tautą, kuris bus didis ne žmonių akyse, bet Dievo, ir kurio tarnavimas bus panašus į senovės pranašo Elijo tarnavimą. Dievas mėgsta, atsakydamas į mūsų maldas, daryti daugiau nei mes prašome ar suprantame. Apaštalas Paulius apie tai liudija Laiške efeziečiams. „O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame, Jam tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! (Efeziečiams 3, 20-21).

Zacharijo netikėjimas ir papildomo užtikrinimo reikalavimas buvo paženklintas maždaug 10 mėnesių nebylystės, nes jis nepatikėjo angelo žodžiais (Evangelija pagala Luką 1, 18-22). Priešingai, būsima Viešpaties Jėzaus motina Marija, būdama paauglė mergaitė, pasitikėjo Dievo Žodžiu, iš to paties angelo išgirdusi, kad jos giminaitė Elžbieta jau šeštą mėnesį laukiasi, bet patyręs Dievo kunigas Zacharijas abejojo Dievo visagalyste. Todėl Dievas pasirinko Zacharijui duoti būtent tokį patvirtinimo ženklą ir jį panaudojo savo šlovei, nes per tai atkreipė žmonių dėmesį į šiuos įvykius. Po Jono gimimo ir apipjaustymo atsivėrė Zacharijo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: \"Kas gi bus iš to vaiko?\" (Evangelija pagal Luką 1, 64-66).

Išvados ir pritaikymai

Dievas ypatingu būdu atsako tik į teisių žmonių maldas. Tapk ir tu teisus Dievo akivaizdoje, tikėdamas Jėzumi Kristumi, Jo auka už tavo nuodėmes bei prisikėlimu iš mirusiųjų trečią dieną. Biblija tvirtina, kad Dievo teisumas tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje (Romiečiams 3, 22-24).

Ištvermingai melskis už savo poreikius, kol Dievas į juos atsakys arba paskatins tave dėkoti Jam už atsakymą į tavo maldą, nes jis jau pakeliui.

Nenusivilk, jei Dievas neatsako tuojau pat į tavo maldas – Jis turi savo planą ir atsakys pačiu geriausiu laiku išpildydamas tavo prašinį. Todėl kantriai lauk Dievo atsakymo, Jis tavęs tikrai nenuvils. „Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo“ (Evangelija pagal Matą 7, 11).

Melskis už savo poreikius kartu su kitais tikinčiaisiais. Papasakok kitiems, kaip Dievas atsakė į tavo maldas tuo padrąsindamas kitus. Kalėjimų misijos “Amžinoji uola” pamokslininkas Fredas Hawkas daugiau kaip 20 metų meldė Dievą žmonos ir ją gavo būdamas 44 metų. Susilaukę dviejų vaikučių ir dar įsidukrinę vieną mergaitę, jie palaimintai tarnauja Dievui Latvijoje.

Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus. O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme (1 Jono 5, 14-15).