Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Pakeisti gyvenimai

Aurimas Brazinskas

2004 September 02 d.

Pirmą kartą apie Dievą išgirdau paauglystėje, kai man buvo 11 metų. Man ir anksčiau tekdavo nueiti į bažnyčią, tačiau aš nesuvokdavau, kad ten yra Dievas ir kad su Juo galima bendrauti. Rimčiau teko susimąstyti, kai man buvo 14. Vieną žiemos vakarą, mama grįžo į namus ir pasakė: „Vaikai, aš turiu širdyje Jėzų!". Man tai labai keistai nuskambėjo, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio.

Gal viskas tuo ir būtų pasibaigę, tačiau mamos elgesys pasikeitė: ji tapo ramesnė, pradėjo skaityti Bibliją, pasikeitė jos požiūris į gyvenimą, ėmė viską vertinti kitaip. Kai mama skaitydavo Bibliją, tekdavo ir mums su broliu ir tėčiu išgirsti, kas joje rašoma, nes mama, radusi kokią nors eilutę, pradėdavo ją skaityti garsiai ir sakydavo mums: „Paklausykit, kokie nuostabūs žodžiai". Tačiau mums tie žodžiai visiškai nieko nereiškė. Bet Dievas tuos žodžius panaudojo vėliau.

Po pusės metų mama mane pakvietė į pamaldas. Man buvo įdomu ir kartu keista, nes ten buvo pamokslaujama iš Biblijos, be to, buvo aiškinama taip, kad žmonės galėtų suprasti, ir dar pritaikoma dabartiniams laikams. Pamokslo pabaigoje buvo kvietimas priimti Jėzų Kristų, kaip Viešpatį ir Gelbėtoją. Tie žodžiai palietė mano širdį ir aš išėjau į priekį. Maldoje išpažinau Dievui, kad esu nusidėjėlis, kad Jėzus, mirdamas ant kryžiaus, Savo krauju nuplovė visas mano nuodėmes, prašiau Dievo, kad atleistų mano nuodėmes, kviečiau Jėzų, kad apsigyventų mano širdy, kad pakeistų mane ir kad būtų mano gyvenimo Viešpats.

Po maldos jaučiau kažkokį pasikeitimą, tik negalėjau suprasti kas tai. Kiek vėliau pradėjo keistis mano gyvenimas, tiksliau, tai Dievas pradėjo darbuotis mano viduje. Jaučiau, kaip po truputį dingsta pyktis ir susierzinimas, o vietoj to ateina ramybė. Dar vėliau su Dievo pagalba man pavyko atsisakyti rūkymo.

Aišku, buvo ir sunkių momentų, kai atrodė, kad jau niekas nebepadės, tačiau, kai tik pakeldavau akis į Dievą, kai šaukdavausi Jo pagalbos, Jis visada atsakydavo ir padėdavo. Per tuos 10 metų, kai esu tikintysis, niekada nebuvau Dievo paliktas ar užmirštas, jaučiau, kad Jis visada šalia, pasiruošęs ištiesti man pagalbos ranką.

Dabar žinau, kad mano gyvenimas turi prasmę - išaukštinti Dievo vardą ir Jo darbus čia Žemėje ir taip pat skelbti kitiems Gerąją Naujieną, kad Jėzus numirė už kiekvieną žmogų, Savo brangiu krauju nuplovė visas mūsų nuodėmes ir nori tapti kiekvieno žmogaus asmeniniu Gelbėtoju.