Dvasiniai skaitiniai

Mūsų nuogąstavimai dėl Jėzaus

Oswald Chambers
2013 August 31 d.

Ar niekuomet nesate sau sakę: „Esu sužavėtas nuostabių Dievo Žodžio tiesų, bet Jam nederėtų tikėtis, kad sugebėsiu laikytis šių principų ir viską tiksliai įgyvendinsiu!“ Mūsų nuostatos dėl Jėzaus Kristaus ir jo gebėjimų turi religinio pranašumo atspalvį. Jo idealai mums atrodo aukšti ir įspūdingi, tačiau manome, kad Jis atitrūkęs nuo realybės, o Jo skelbiamos tiesos neįgyvendintos.

Kiekvienas mūsų taip pagalvojame apie Jėzų vienu ar kitu gyvenimo momentu. Šios abejonės ar nuogąstavimai dėl Jėzaus mus ištinka, kai imame svarstyti klausimus, nukreipiančius mūsų dėmesį nuo Dievo. Mums kalbant apie asmeninius santykius su Dievu, kiti klausia: „O kur gausi pakankamai pinigų, kad turėtum iš ko gyventi? Kaip tu gyvensi ir kas tavimi pasirūpins?“. Mūsų nuogąstavimai prasideda tuomet, kai tariame Jėzui, kad mūsų gyvenimo aplinkybės Jam yra per sudėtingos. Tariame: „Lengva sakyti „Pasitikėk Viešpačiu“, tačiau žmogui reikia gyventi, be to, Jėzus neturi kuo semti vandenį – jokių priemonių, kad galėtų duoti mums tuos dalykus“. Ir nepradėkite religingai veidmainiauti, sakydami: „O, nuogąstavimų dėl Jėzaus neturiu, nuogąstauju tik dėl savęs“. Būdami sąžiningi pripažinsime, kad dėl savęs niekuomet neturime nei nuogąstavimų, nei abejonių, nes gerai žinome, ką galime ir ko negalime padaryti.  Nuogąstaujame dėl Jėzaus.

Mano nuogąstavimai kyla, kai savyje bandau surasti atsakymą, kaip Jis padarys tai, ką žada padaryti. Mano abejonių šaltinis – mano paties nepilnavertiškumas. Jei savyje pastebiu šių nuogąstavimų, turėčiau juos iškelti į šviesą ir viešai išpažinti: „Viešpatie, turėjau dėl Tavęs nuogąstavimų. Netikėjau Tavo sugebėjimais, o tik savaisiais. Ir Tavo visagalybe tikėjau tik tiek, kiek leido mano ribotas supratimas“.