Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Geriausias draugas

Rūta Veličkaitė
2004 February 29 d.

Metų metais vis susidurdavau su ta pačia problema – niekaip negalėjau būti patenkinta savo draugais. Neteko sutikti nė vieno, kuris po kažkurio laiko „neišsisemtų“, nepasirodytų silpnas ar neoriginalus. Visuomet kėliau aukštus reikalavimus savo draugams ir, deja, nė vienas nesugebėjo jų atitikti. Mane apimdavo nusivylimas… ir paprasčiausiai nebenorėdavau bendrauti su tais žmonėmis.

Daugybę kartų teko girdėti, jog Viešpats geras, jog Jis yra mano draugas. Maniau, jog suprantu tai, tačiau... kas vis dėlto yra draugas? Tai asmuo, kuriuo galiu pasitikėti, kuris liūdi ir džiaugiasi kartu su manimi, kuris neskaudina, kurio galiu ieškoti bet kada ir tikėtis būti išklausyta, kuris niekuomet nepasakys „atleisk, bet aš negaliu įlįsti į tavo kailį, todėl neįstengsiu tavęs suprasti“. Su draugu kasdien trokšti bent kelias minutes pasikalbėti, išklausyti jį, išsipasakoti... Taigi aš lyg ir žinojau, kad Dievas yra mano draugas, ir tai, kokio draugo aš trokštu, tačiau niekuomet neįsigilinau, jog mano draugas gali būti Jėzus.

Tai nuostabus atradimas. Sako, jog draugai daugelį metų bendraudami supanašėja... O būti tokiam kaip Jėzus… argi galėtų būti kas nors nuostabesnio? Mano keliamus reikalavimus Jis kasdien šimtus kartų pranoksta, galiu būti tikras, jog Jis niekuomet „neišsisems“, jog bet kurią akimirką galiu susitikti su Juo, klausti atsakymo į bet kurį klausimą... Mano draugas Viešpats, Karalių karalius ir man suteikta privilegija bendrauti su Juo. Argi tai nenuostabu? Pabandyk ir tu atrasti Jėzų, kaip geriausią savo draugą...