Pamokslai

Atgailaukite ir tikėkite Evangelija

2007 March 29 d.

Morkaus 1, 15 "Atgailaukite ir tikėkite Evangelija".

Brangus drauge,

nuoširdžiai prašau tavęs atkreipti dėmesį į antraštėje užrašytus žodžius. Juos pasakė ne žmogus, bet Dievas. Juos galima pavadinti Aukščiausiojo Karaliaus, Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus įsaku, kurį Jis išleido kiekvienai sielai.

Sakykime, kad tu nesi užkietėjęs nusidėjėlis, neužsiimi labai blogais darbais kaip daugelis kitų. Tu galbūt paklausi: dėl ko gi aš turiu atgailauti? Bet jeigu tau kyla klausimas dėl tokio aiškaus Viešpaties Jėzaus Kristaus paliepimo, tai jau yra pirmas įrodymas, kad tau reikia atgailauti. Arba gal tau atrodo, kad Jo Žodis – nereikšmingas dalykas? Argi tu nežinai, jog Jis užmokėjo savo gyvybe, kad išgelbėtų atgailaujantį ir įtikėjusį nusidėjėlį? Kaipgi tada galime kritikuoti Jo Žodį?

Gyvendamas žemiškąjį gyvenimą Jėzus ne kartą priekaištavo savo klausytojams dėl nepaklusnumo ir netikėjimo, pavyzdžiui:

Jono 8, 38: „Aš kalbu, ką esu matęs pas Savo Tėvą. O jūs darote, ką matote pas savo tėvą“;
Luko 6, 46 : „Kodėl vadinate Mane: ‘Viešpatie, Viešpatie!‘ o nedarote to, ką sakau?“

Kad žmonės galėtų lengviau suprasti Jėzų Kristų, Jis lygino Save su keliu (Jn 14, 6): „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Deja, žmonės susikūrė ir toliau tebetiesia sau kelius, priešingus Dievui. Todėl Jis iš anksto paskelbė, kad teismo dieną daugeliui pasakys (Lk 13, 27–28): „Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!“ Visa, kas neatitinka Jo Žodžio, yra netiesa Jo akyse, ir už visa tai žmonės susilauks iš Jo amžinojo pasmerkimo.

Bet čia gali kilti ir kitų klausimų, kuriuos trumpai aptarsime. Kai kurie ketina pasilikti neutralūs Evangelijos atžvilgiu. Tokie žmonės turėtų žinoti, kad Dievo akivaizdoje toks neutralumas neegzistuoja. Kristus sako (Mt 12, 30): „Kas ne su Manimi, tas prieš mane, ir kas su Manimi nerenka, tas išbarsto.“ Argi nematai, brangus drauge, jog būdamas šioje neva „neutralioje“ padėtyje, tu vis dėlto stovi prieš Kristų? Ar tu tebenorėsi likti toks, kad paskui nueitum į amžinąją pražūtį? Argi ne geriau pasinaudoti malonės laikotarpiu, išeiti iš Kristaus priešininkų gretų ir tvirtai stoti Jo pusėn?

Galimas ir kitas atvejis, kai žmogus pripažįsta save beviltišku nusidėjėliu ir mano, jog Dievas nebegali arba nenori atleisti ir išgelbėti jo. Klausykis, tokia siela, ir tikėk tuo, ką Jis pats sako (Jn 6, 37): „…ateinančio pas Mane aš neišvarysiu lauk.“ Ištirk Šventąjį Raštą ir įsitikinsi, jog Jis taip elgėsi ir Savo žemiškosios kelionės dienomis, priimdamas visus, atėjusius pas Jį. Ir dabar Jis tebepriima visus, ateinančius pas Jį.

Tik viena kliūtis egzistuoja tarp žmogaus ir Dievo – tai žmogaus nenoras (Jn 5, 40): „Bet jūs nenorite ateiti pas Mane, kad turėtumėte gyvenimą.“ Nusidėjėlis žūsta, nes nenori priimti Kristaus.

Galbūt tu, skaitytojau, esi labai religingas ir geras žmogus ir manai, kad Dievas neturi nieko prieš tave. Tokiu atveju tu būtinai turi perskaityti iš Dievo Žodžio Apaštalų darbų 10-ąjį skyrių nuo pradžios iki galo. Ten išsamiai kalbama apie gana dievotą ir gerą žmogų. Kaip jis pasielgė tada, tu turi pasielgti dabar.

Tas žmogus Kornelijus gyveno apaštalų dienomis. Minėtame skyriuje apie jį pasakyta, jog jis buvo dievotas, bijantis Dievo, gausiai šelpdavęs žmones ir nuolat besimeldžiantis. Nepaisant to, jis tebebuvo neišgelbėtas. Jam reikėjo eiti tuo keliu, kurį Jėzus Kristus atvėrė tiek jam, tiek bet kuriam kitam. Šis žmogus pasirodė paklusnus ir pasielgė taip, kaip jam paliepė angelas: siuntė savo tarnus ieškoti apaštalo Petro kitame tolimame mieste. Kai apaštalas Petras atvyko į Kornelijaus namus, juos rado pilnus žmonių, pasiruošusių jo klausytis. Jie visi ypač dėmesingai ir su giliu tikėjimu klausė, kai jis skelbė apie Jėzų Kristų, todėl Dievas nedelsė ir siuntė jiems Šventąją Dvasią, kaip ženklą, kad jie yra priimami ir išgelbėti.

Tačiau įsivaizduokime, kad Kornelijus būtų pagalvojęs taip: „Jeigu mano maldos ir geri darbai pasiekė Dievą, tai kam dar man ieškoti kažkokio Petro, paprasto žvejo? Ko dar geresnio jis galėtų mane išmokyti?“ Jeigu jis taip būtų pradėjęs mąstyti ir nebūtų kreipęs dėmesio į angelo nurodymą, tai jis būtų atmetęs Dievo paliepimą ir, be abejo, nepaisant jo religingumo ir gerų darbų, amžiams būtų likęs neišgelbėtas.

Šiaip ar taip tu esi nuodėmingas. Nors ir būtum pats dievobaimingiausias, pamaldžiausias žmogus – visiems yra būtina priimti Jėzų Kristų, kad būtų išgelbėti:

„Nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti“ (Apd 4, 12).
„Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai“ (Apd 16, 31).

Versta iš žurnalo „Вера и жизнь“ 1993/5(95)

Vertė Regina Vasiliauskienė
2007 m. kovas