Dvasiniai skaitiniai

Padėti, ar ne?

Anne Cetas
2013 August 27 d.

„Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis“ (Pat 19, 20).
 
Klausimas, ar reikalingi kuoliukai, iškilo Merilinai kai ji praeitais metais savo kieme pasodino medelį. Pardavėjas pasakė: „metams laiko pririškite jį prie kuoliuko, kad kilus audroms medelis nenulinktų, o vėliau tegul jau auga pats“. Tačiau paskui priėjo kaimynas duodamas kitokį patarimą: „Iš tų kuoliukų daugiau žalos, negu naudos. Tegul dabar sustiprėja, antraip išaugs silpnas“.
 
Toks pat klausimas, tiktai tarpusavio santykių srityje, iškyla ir mums. Pavyzdžiui, jeigu kam nors nutiko bėda, mes skubame jį palaikyti, tampame pagalbos „kuoliukais“. Tačiau, gal būt, vertėjo leisti žmogui pačiam susivokti dėl savo veiksmų pasekmių? Paprastai tai priklauso nuo to, kas yra geriausia to žmogaus dvasinei sveikatai. Patarlių knyga įvairiai rašo šia tema. Viena vertus, mes, suteikdami pagalbą, privalome daryti gerą (Pat 19, 17), tačiau čia slypi ir pavojus: perdaug lengvai „išsikapstęs“, žmogus gali greitai vėl atsidurti toje pačioje duobėje (Pat 19, 19). Apskritai, kad suprastume tokius klausimus, mums reikalinga išmintis iš aukštybių.
 
Dievas mūsų nepalieka. Jeigu mes prašome, Jis siunčia malonę. O pasikliaudami Juo, mes sutvirtinsime ir savo pačių dvasines šaknis.
 
Malda: Viešpatie, mums dažnai trūksta išminties. Mes žinome, jog klysime, tačiau padėk pasitikėti Tavimi. Dėkojame už Tavo ištikimybę. Duok įsišaknyti Tavyje. Amen.
 
Tikroji išmintis žvelgia į pasaulį Dievo akimis.
 
Anne Cetas
© Our Daily Bread 2013-08-26