Straipsniai

Ar Jėzus buvo vedęs?

Darrell L. Bock
2006 May 29 d.

Apie autorių
Mokslininkas prof. Darrellas L. Bockas dirba Naujojo Testamento studijų srityje Dalaso Teologijos Seminarijoje bei Dvasinio augimo ir kultūros srityje Krikščionių Seminarijų Centre. Ne per seniausiai jis vadovavo Evangelikų Teologijos asociacijai. D.L.Bockas taip pat redaguoja žurnalą „Krikščionybė šiandien“. Pagrindinės jo mokslinių studijų kryptys – hermeneutika; Senojo Testamento naudojimas Luko evangelijoje ir Apaštalų darbų knygoje; Jėzaus, kaip istorinės asmenybės, evangelijų studijos. Šiuo metu Darrellas L. Bockas su žmona Sally ir trimis vaikais gyvena Teksase bei tarnauja Dievui Ričardsono Trejybės bažnyčioje.

Nuo seno yra tikima, kad Jėzus buvo nevedęs. Tokios išvados prieinama detaliai išnagrinėjus Šventąjį Raštą. Jame nėra jokių duomenų apie tai, kad žemiškosios tarnystės metu Jėzus būtų turėjęs žmoną. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Jėzus buvo našlys.Vieninteliai Jėzaus artimi giminaičiai, minimi Šventajame Rašte, tai Jo broliai ir seserys.

Šiais laikais yra bandančių įpiršti hipotezę, jog viena iš moterų, dalyvavusių Jėzaus tarnystėje, buvo Jo žmona. Tačiau tai yra spėlionės, neturinčios jokio realaus pagrindo. Kalba eina apie moterį su alebastriniu indu, kuri aliejumi patepė Jėzaus kojas (Evangeliją pagal Luką 7:36-50). Šios moters poelgis šokiravo susirinkusiuosius. Jei ši moteris būtų buvusi Jėzaus žmona, jos veiksmai nebūtų nustebinę aplinkinių.

Jėzų galime palyginti su apaštalais, Pauliumi ir Viešpaties broliais, kurie buvo vedę (1 laiškas Korintiečiams 9:5). Ši Rašto vieta parodo, kad bažnyčia visiškai nesivaržė iškelti viešumon fakto, kad jos vadovai buvo vedę. Tuometinei bažnyčiai nesudarė keblumų pripažinti, kad jos vadovai turi teisę tuoktis. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti apie Jėzų – jei Jis būtų vedęs, šis faktas nebūtų slepiamas.

Kiti grindžia savo argumentus to meto žydų papročiais. Rašte randame vietų, kur apaštalai vadino Jį „Rabi“ (Evangelija pagal Morkų 11:21). Jėzus, kaip mokytojas ir rabis, pagal žydų papročius turėjo būti vedęs.

Tačiau du faktoriai paneigia tokius samprotavimus. Visų pirma Jėzus formaliai nebuvo rabis ir pats nesiskelbė tokiu esąs. Apaštalai Jėzų vadino rabiu ne dėl to, kad Jam oficialiai buvo suteiktas toks rangas, bet norėdami pasakyti, jog Jėzus yra jų mokytojas. Žydai klausdavo Kristaus, „kokią teisę“ Jis turi daryti tam tikrus dalykus, nes Jėzui nebuvo suteikta jokio oficialaus rango pagal judaizmo kultūrą. Jėzus neturėjo oficialių valdinių įgaliojimų, leidžiančių atlikti tam tikrus veiksmus šventykloje (Evangelija pagal Morkų 11:28). Anot žydų vadovų, pagal judaizmą Jėzus neturėjo pripažinto vaidmens.

Antra, Jėzaus apsisprendime būti nevedusiu iš dalies matomas pašaukimas būti „eunuchu dėl dangaus karalystės“ (Evangelija pagal Matą 19:10-12). Beje, Romos katalikų bažnyčios pozicija dėl celibato iš dalies išplaukia iš to, jog Jėzus buvo nevedęs.

Taigi atsakymas į klausimą - ar yra svarių įrodymų apie Jėzaus santuokinį gyvenimą? - būtų trumpas ir aiškus - nėra nė vieno.

Kyla klausimas, kodėl likti nesusituokus yra geriau nei kurti šeimą? Paulius pirmame laiške korintiečiams smulkiau paaiškina Jėzaus teiginį apie nevedusius, kurie patys apsisprendė tokiais būti dėl Dievo karalystės. Paulius paaiškina, kad atsižvelgiant į to meto sunkumus bei persekiojimus, tarnauti Dievui neturint šeimos yra geriau. Susituokę privalo rūpintis žemiškais reikalais: aprūpinti žmoną bei vaikus, o nesusituokęs gali tarnauti Dievui be šių rūpesčių. (1 Korintiečiams 7:27-35). Pats Paulius apsisprendė likti nevedęs dėl ankščiau išvardytų priežasčių.
Paulius taip pat aiškiai pažymi, jog viengungystė yra laisvas asmens pasirinkimas ir jokiais būdais ne įsakymas: „Jei vedi, nenusidedi“ (1 Korintiečiams 7:28) Jis, kaip ir Jėzus, suprato, jog ne visi yra pašaukti būti vieniši (1 Korintiečiams 7:1-7).

Tradicija pasišvęsti viengungystei egzistavo ir kitose Judaizmo atšakose. Vienos žydų asketų sektos atstovai garsėjo dėl celibato praktikavimo. Taip buvo išreiškiamas savęs pašventimas Dievui (Juozapas, „Senovė“ 18.1.5.21; „Žydų karai“ 2.8.2. 121-122; Filas, „Hipotetika“ 11. 14-18).

Taigi Jėzus buvo nevedęs. Jo šeiminė padėtis buvo vienas iš pasišventimo Dievui aspektų. Taip suprato dauguma žydų. Vienas iš Jėzaus žemiškosios tarnystės tikslų buvo skelbti Dievo karalystę. Dėl šio svarbaus tikslo Jėzus buvo pašauktas būti vienišas.

Šį straipsnį anglų kalba galima rasti www.beliefnet.com