Pamokslai

Laimė

2013 March 31 d.

Jn 1,43 Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: “Sek paskui mane! 44 Pilypas buvo iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro miesto. 45 Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: “Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”. 46 Natanaelis jam tarė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Pilypas atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!” 47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!” 48 O Natanaelis Jam sako: “Iš kur mane pažįsti?” Jėzus atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”. 49 Natanaelis sušuko: “Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!” 50 Jėzus atsakė: “Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų”. 51 Ir pridūrė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus”.

Aš nežinau, kokie jausmai gyvena jūsų širdyje, bet dėl vieno esu tikras: ar jauni, ar pagyvenę – jūs visi trokštate laimės. Ar jūsų tarpe yra kas nors, kuris netrokštų būti laimingas?

Kiekvieno žmogaus širdies gilumoje yra troškimas būti laimingu. Žmogus išsaugojo prarastos laimės ilgesį. Mes gerai žinome, kad nebuvome sutverti kančioms, ligoms, skurdui, mirčiai. Mes žinome, kad žmogus buvo sukurtas kitai būsenai, ne tai , kurioje jis dabar yra. Žmogus nešioja savyje ilgesį dėl prarasto rojaus, ir jis vėl norėtų atgauti šią laimę, bet jūs žinote, jog žmogus paklysta savo ieškojimuose. Jeigu pirmasis žmogus turėjo laimę, tai jis turėjo ją tik todėl, kad bendravo su Dievu. Tik Dieve yra laimė, ir, kadangi žmogus turėjo ryšį su Dievu, jis buvo laimingas – jis turėjo viską Dieve. Bet tą dieną, kai jis atsitraukė nuo Dievo, viską prarado ir tapo nelaimingas. Todėl šiandien, jei žmogus vėl nori įgyti laimę, privalo priimti Dievą.

Bet dabar žmogus yra atskirtas nuo Dievo; tarp jo ir Dievo stovi užtvara, ir ši kliūtis – nuodėmė. Tam, kad žmogus vėl galėtų bendrauti su Dievu, yra būtina pašalinti nuodėmę, ir jūs žinote, kad žmogus pats to padaryti negali. Jokia religija negali pašalinti šios kliūties. Bet atėjo Jėzus, Tas, apie kurį Jonas Krikštytojas pasakė: „Jis naikina pasaulio nuodėmę“. Tokiu būdu per Jėzų, ir tik per Jėzų, žmogus gali vėl surasti laimę.

Norėčiau jūsų paklausti: ar dar ieškote laimės? Ar galite pasakyti, kad suradote ją? Kiek čia yra žmonių, suradusių laimę? Ir atvirkščiai, kiek tokių, kurie galėtų atsistoti ir pasakyti: „Aš dar ieškau laimės“. Norėčiau papasakoti jums vieno žmogaus istoriją, kuris galėjo pasakyti, jog surado laimę.

Jeigu perskaitytume visą Jono Evangelijos pirmąjį skyrių, pastebėtume, kad jame tris kartus apsikartoja žodžiai „kitą dieną“. Pirmiausia „kitą dieną“ surandame 29-oje eilutėje. Tai diena, kai Viešpats atėjo pas Joną Krikštytoją ir pranašas sušuko: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ Kas įvyko dar „kitą dieną“? Mes sužinome, kad minios religingų žmonių išsiruošė į dykumą. Iš visos Palestinos ateidavo žmonės pasiklausyti pranašo: turtingi, vargšai, muitininkai – žmonės iš visų visuomenės sluoksnių. Koks tai buvo žmogus?į ką pasižiūrėti dykumoje ėjo žmonės? Turtingai apsirengusio žmogaus? Didžiojo oratoriaus? Nė kiek, tai buvo paprastas žmogus. Jūs žinote jo drabužius – jie buvo iš kupranugario vilnos; jis maitinosi laukiniu medumi ir skėriais, ir kalba jo buvo paprasta.

Ką jis sakė? „Atgailaukite!“ Ir žmonės ateidavo pasiklausyti šio žodžio. Jis nebuvo švelnus žmonių ausiai, jis sakė tiesą tiesiai į veidą: „Atgailaukite, nes prisiartino Dangaus Karalystė!“žmones jis vadino piktaliežuviais padarais, angių išperomis, tačiau žmonės ateidavo, prašė krikšto ir brido į Jordano vandenis.

Kas gi įvyko? Pasaulis laukė, pasaulis troško kitokio gyvenimo, laukė permainos. Girdėdami Krikštytoją sakant: „Atgailaukite“, žmonės gerai žinojo, jog jis buvo teisus. Juos kaltino sąžinė ir jie pakluso. Kaip galvojate, ar pasauliui šiandien reikia ko nors kitko? Kaip jūs manote, ar šiandien žmonėms reikia mažiau atgailos, nei Jono Krikštytojo dienomis? Aš manau, kad žodis, kurį mūsų dienomis reikia skelbti žmonėms yra žodis apie atgailą. Atgailaukite! Kuriems šiandien nereikia atgailos?

Mes visi žinome, kad anksčiau ar vėliau susitiksime su Dievu. Atgailaukite! Šiandien Dievas kreipiasi į mūsų širdis. Ar mes norime pripažinti savo nuodėmes? Ar norime prisipažinti tai, kad įžeidėme Dievą? Jeigu to nepadarysime, Dievas mums neatleis.

Kai Dievas pamatė savo Sūnų, paėmusį visas mūsų nuodėmes, Jis nugręžė nuo Jo savo veidą. Mano bičiuliai, jeigu nuodėmė dar guli ant jūsų, tai jūs dar esate neišgelbėti. „atgailaukite, ragino Jonas Krikštytojas, -išpažinkite savo nuodėmes ir pasikrikštykite“. Ir tauta panoro kitokio gyvenimo, žmonės viešai išpažino savo nuodėmes ir brido į Jordano upės vandenis.

Ar užtenka tik pripažinti savo nuodėmę? Jonas Krikštytojas gerai žinojo, kad to nepakanka, todėl pasakė: „Aš krikštiju jus vandeniu, Aš galiu atvesti jus tik atgailai, bet negaliu duoti to, ko ieškote. Aš galiu jums tik nurodyti kelią į laimę. Bet yra kai kas, ko jūs nepažįstate, Jis gali jus pakrikštyti Šventąja Dvasia, Jis gali suteikti jums laimę, dėl kurios jūs dūsaujate. Aš tai sakau, kad pripažintumėte save nusidėjėliais. Bet, kai išgirsite mano balsą, daugiau nežiūrėkite į mane, bet nukreipkite savo žvilgsnį į Tą, Kuris jau yra jūsų tarpe ir Kurio jūs nepažįstate. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir jis atliks šią permainą, kurios jūs laukiate. Jis pakeis jus, Jis atves jus pas Tėvą, Jis suteiks jums laimę. Aš ne Kristus, aš turiu pasitraukti, bet jis liks su jumis visada“.

Ir kitą dieną po to, kai Jonas taip kalbėjo tautai, jis staiga pamatė Jėzų, ateinantį link jo. Pamatęs Jį, Jonas tarė: „štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę, kuris gali jums suteikti laimę, kuris išlaisvins jus iš visų baimių priežasties“. Kadangi nuodėmė yra priežastis, dėl kurios žmogus bijo mirties. Mes žinome, kad turėsime stoti prieš šventąjį Dievą. Taigi, nuodėmė yra visokio blogio priežastis. O jeigu nuodėmė atleista, tai daugiau nebėra teismo, o jeigu nėra teismo, nėra ir amžinosios mirties. O kūniškoji mirtis tik atves mus pas Gelbėtoją. Jonas Krikštytojas pristatė Jėzų žmonėms, ir tą dieną, kuri sekė po to nuostabaus pristatymo, Jonas vėl stovėjo ant Jordano kranto su dviem savo mokiniais. Šis antrasis „kitą dieną“ yra 35-oje eilutėje. Jonas kartoja tai, ką pasakė išvakarėse: „Štai Dievo Avinėlis“. Abu mokiniai išgirdo šiuos žodžius ir ką jie daro? Jie palieka Joną ir nuseka paskui Jėzų. Ką darys Krikštytojas? Ar mėgins juos išlaikyti prie savęs? Jis negali to padaryti, jis tiek kartų yra sakęs, kad yra nepajėgus suteikti jiems laimę. Ir Jonas tik galėjo džiaugtis matydamas, kad jie nusekė paskui Jėzų. Mes neturime traukti žmonių prie savęs. Kaip ir Jonas Krikštytojas, aš negaliu jums duoti laimės, bet dar šiandien vakare galiu jums parodyti kelią į laimę. Atgailaukite prieš Viešpatį, išpažinkite savo nuodėmes, pripažinkite savo moralinį skurdą ir po to žvelkite į Jėzų. Jis ir dabar yra tarp jūsų, ir tai, ką Jis kažkada padarė, gali padaryti ir šiandien.

Pasitraukite nuo žmogaus ir ateikite pas Jėzų. Ne tik vaikščiokite į bažnyčias, bet kaip tie du Jono mokiniai ieškokite, kur gyvena Jėzus. Jie dar nežinojo, kas buvo Jėzus. Jonas paskelbė jiems, kad Jis yra Gelbėtojas ir kad Jis krikštys Šventąja Dvasia. Jie sekė paskui Jėzų ir šis, atsigręžęs paklausė jų: „Ko ieškote?“. Jie atsakė: “Rabi (tai reiškia: “Mokytojau”), kur gyveni?”
Jėzus atsakė: “Ateikite ir pamatysite”. Ir parašyta, kad jie nuėjo, pamatė, kur gyveno Jėzus, ir tą dieną praleido pas Jį. Nežinau, kaip praleidžiate savo laiką, bet esu įsitikinęs, jog praleidote nemažai valandų su vienu ar kitu savo draugu ten, kur jis gyvena. Ar praleidote nors vieną dieną su Jėzumi? Vieno iš mokinių vardas buvo Andriejus, ir po to, kai jis pabuvo vieną dieną su Jėzumi, eina ieškoti savo brolio ir sako jam: “Mes radome Mesiją!”. Štai žmogus, kuris jį rado! Štai žmogus, radęs laimę, ir kuris pasakoja apie Jėzų kitiems, kuris galėjo atvesti kitus žmones pas Jėzų. Ar jūs radote laimę? Ar radote Jėzų? Ar ėjote pas žmones, kad nuvestumėte juos pas Jėzų?

Ir štai trečiasis „kitą dieną“: „Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Mes tikime, kad Jėzus ir šiandien yra tarp mūsų. Jėzus, kuris teikia laimę; Jėzus, kuris krikštija Šventąja Dvasia; Jėzus, kuris keičia mūsų gyvenimą; Jėzus, kuris patenkina visus mūsų sielos troškimus; Jėzus, kuris pažįsta mūsų širdis; Jėzus, kuris išsprendžia visas mūsų problemas. Jis tarp jūsų, Jis žino jūsų vardą ir šiandien jums sako: „Sek paskui mane“. Eik jaunas tu, ar senas. Eik, tai šauksmas į laimę. Pilypas patikėjo ir nusekė paskui Jėzų. Ir Jis rado laimę ir ramybę.

Laimė, tai kažkas, ko jokiu būdu negalima prarasti; kažkas, turintis amžinąjį gyvenimą; kažkas, turintis visa tai, ko jums trūksta; kažkas, kuo nesame mes. Jūs negalite mylėti? Jis jus mylės. Jūs negalite likti ramus? Jis bus jūsų ramybė. Jūs dažnai liūdite? Jis bus jūsų džiaugsmas. Jūs neturite kantrybės? Jis bus jūsų kantrybe ir gerumu. Daugeliu atveju jums trūksta ištvermės? Jis bus jūsų ištverme. Jis turi visa tai, ko mums trūksta. Jis – laimė, ir jūs dar šiandien galite Jį pažinti.

„Eik su manim“. Ir Pilypas nusekė Jį, ir viską rado Jame. Ir kada Pilypas sutinka Natanaelį, negali tylėti, jis privalo jam pasakyti apie tai, ką surado. Natanaelis – izraelitas, laukiantis išlaisvinimo; jis tiki, jog laimė egzistuoja, bet dar tebeieško jos ir neranda. Pilypas jam sako: Aš radau tai, ko tu ieškai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai“. Jis tikrai žadėtasis Mesijas. Jėzus turi savo įgaliojamuosius raštus: visas Senasis Testamentas, visa Biblija kalba apie Jį. Pilypas skelbia Tą, kurį skelbė Raštas, jis buvo tikras, kad neapsiriko; jis tikrai Jį surado, ir buvo laimingas. Ir dabar, kai jo širdis pripildyta Jėzumi, jis sako apie Jį: „Aš radau!“.

Ar jūs pasakojate apie Jėzų aplinkiniams? Ar jūsų širdis pripildyta Jėzumi? Žmogus, suradęs laimę, daugiau negali tylėti. Yra žmonių, neturinčių ramybės, prispaustų bėdų. Ar tikite, kad Jėzus gali duoti jiems laimę? Jeigu Jėzus išsprendė jūsų problemas, jis gali suteikti pasitenkinimą ir kitų širdims.

Visų pirmiausia jums reikia Jėzaus. Galite turėti pinigų, gerą butą, galite užimti aukštą padėtį visuomenėje, bet, jei neturite Jėzaus, jūs nieko neturite. Tą dieną, kai jus užklups mirtis, jei turėsite Jėzų, jus būsite turtingas Dieve.

Ar jūs pasitikėsite manimi? Ar Natanaelis pasitikės Pilypu? „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“. Pilypas mažai pažįsta Viešpatį, nieko nežino apie Jo praeitį, bet žino tai, jog Jo akivaizdoje jis yra laimingas. Todėl jis ne visiškai tikslus savo liudijime, kai Jėzų laiko gimusiu Nazarete, tuomet kai iš tikrųjų Jėzus buvo iš Betliejaus, kur gimė iš pranašo Dovydo giminės. Jėzus gyveno ir dirbo Nazarete, bet nebuvo iš Nazareto. Ar gali Jėzus iš Nazareto patenkinti Natanaelį?

Kaip jūs manote? Gal turite abejonių savo širdyje? Gal manote, kad Jis negali būti Dievo Sūnumi, kad Jis paprasčiausiai yra didis žmogus. Gal dėl to turite įvairių abejonių?

Norėčiau tik pasakyti jums kaip Pilypas: „Eik ir pasižiūrėk“. Pilypas nesiginčijo su Natanaeliu, jis gerai žinojo, jog rado Jėzų, Mesiją, rado laimę, kurios taip ieškojo. Ir siunčia pas Jėzų Natanaelį: „Eik ir pasižiūrėk“. Tą patį mes norėtume padaryti šiandien. Pasistenkite pastatyti save į Natanaelio vietą. Jūs ieškote laimės. Manote, jog įmanoma, kad Jėzus gali jums ją duoti, bet nesate tuo tikras. Tokiu atveju sakome jums: „Eik ir pasižiūrėk“. Ir jūs prieinate prie Jėzaus, lyg Jis būtų ten, jūsų tarpe.

Ir štai jūs, kaip ir Natanaelis, stovite prieš Jėzų. Niekas jo neišskiria iš kitų žmonių. Jūs žiūrite į Jį ir žinote, kokį pirmąjį žodį išgirsite iš Jo? Jis sako apie jus: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. Natanaelis buvo nuoširdus, atviraširdis žmogus, jis tikrai ieškojo laimės, laukė Mesijo, bet turėjo abejonių dėl Jėzaus. Kristus atveria jam tai, kas buvo jo širdyje: „Aš žinau tave, tu abejoji manimi. Aš tave pažįstu“. O Natanaelis Jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“

Kai žmogus stovi prieš Jėzų, pirma, ką jis sužino, tai tą, kad Viešpats viską apie jį žino; žino slapčiausias mintis, prieš Jį žmogus yra apnuogintas. „Iš kur mane pažįsti?“. Jis jam atsako: „kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave“.

Ar žinote savo figmedį? Ne tik Natanaelis turėjo figmedį, kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turi savo figmedį. Viskas, kas jūsų gyvenime paslėpta, yra žinoma Jėzui: tai, ko jūsų žmona nežino apie jus, ko nežino jūsų vyras, ko nežino jūsų artimieji – Jis visa tai žino. „Aš tave mačiau, jaunuoli; Aš tave mačiau, mergaite; Aš tave mačiau, pagyvenęs žmogau. Aš žinau, kas tave spaudžia; Aš žinau, kas tave neramina, Aš tave myliu tokį, koks esi. Aš – teisėjas, prieš kurį tu vieną dieną privalėsi stoti, bet šiandien aš tau atleidžiu, šiandien dovanoju tau malonę, šiandien tau sakau, kad viskas yra nuplauta mano Krauju“.

Natanaelis pamatė Jėzaus meilės žvilgsnį, jis pamatė save apnuogintą prieš Kristų, nesipriešino ir neužsidarė savyje, atsivėrė Jam ir sušuko: „Tikiu, kad esi Dievo Sūnus, Izraelio Karalius!“ Ar šiandien čia yra žmonių, kurie išpažins Jį savo Gelbėtoju? Ar Jį priimsite kaip ir Natanaelis? Jis suprato, jog Jėzus yra Gelbėtojas.

Ir Natanaelis, lydėdamas Jėzų, pamatė dar daugiau: jis pamatė Jėzų, padauginantį duoną, gydantį ligonius, apvalantį raupsuotuosius. Pamatė prikeltus numirėlius; pamatė Tą, kuris turi visą valdžią, mirštantį ant kryžiaus, mirusį už jo nuodėmes; mirusį, bet prisikėlusį. 21-ame skyriuje Natanaelį matome kartu su Petru ir Jonu. Jis vienas iš tų, mačiusių Jėzų ant Jūros kranto, vienas iš tų, girdėjusių, kai Jėzus paklausė Petro: „Ar myli mane?“ Taip Natanaelis matė dar daugiau, jis gyveno po atviru dangumi. Jėzus pasakė jam: „Nuo šiol matysi atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.

Ar jūs norėtumėte tai pamatyti? Ar norėtumėte savo gyvenime pamatyti daugiau nei matėte šiandien? Tuomet sekite paskui Kristų, kuris parodo jūsų skurdumą, bet tuo pačiu dovanoja jums savo meilę. Laikykitės už Jo, pasilikite tikėjime ir Jo malonėje, tuomet pamatysite dar daugiau, gyvensite po atviru dangumi. Nesvarbu, kad mes žemėje esame persekiojami; mums svarbu – gyventi po atviru dangumi. Tikrasis gyvenimas su Jėzumi – atviras dangus; tai gyvenimas, kuriame mūsų maldos pakyla prie Jo malonės sosto taip, kaip angelai kilo Jokūbo laiptais; tai gyvenimas, kuriame matomas Dievo atsakymas, nusileidžiantis ant mūsų; tai gyvenimas, kuriame kasdien galime pasakyti: „Viešpats atsako saviesiems“.

Ar norite turėti tokį gyvenimą? Ar norite neblėstančios laimės, kurios negali duoti pasaulis?ateikite pas Jį su savo nuodėmių našta, su visu tuo, nuo ko pats negalite išsivaduoti. Nesakykite: „Aš palauksiu, kol visa tai praeis“. Būkite Jo akivaizdoje ir pamatykite, kad visa tai, kas darė jus nelaimingais, išnyks savaime. Pamatysite, jog Jis – ne mitas, bet gyva asmenybė, atsiverianti jūsų širdims. Ir tuomet patirsite laimę.

Taigi, jei norėsite pasakyti: „Taip, aš tikiu, jog Kristus numirė už mane, kad Jo pergalinga mirtis ir prisikėlimas yra laimė man“, pamatysite, jog Dievas jus išgirdo.

Pamokslas pasakytas brolių slavų suvažiavime Belgijoje, Lježe 1995 lapkričio 1 d.

Išversta iš žurnalo „Vera i žizn“ 1993/5

Išvertė Regina Vasiliauskienė