Dvasiniai skaitiniai

Kalbantys bananai

Jennifer Benson Schuldt
2020 August 25 d.

„[Barnabas] visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.“ (Apd 11, 23)

„Niekada nepasiduok! Būk kieno nors šypsenos priežastis! Tu esi nuostabus! Nesvarbu, iš kur tu atėjai, svarbu, kur tu eini!“, - Virdžinijos Byčo mokiniai šiuos ir panašius tekstus rasdavo užrašytus ant bananų savo mokyklos valgykloje. Vadybininkė Steisė Trumen (Stacey Truman), aukodama savo laiką, rašydavo padrąsinančias žinutes ant vaisių, kuriuos mokiniai vadino „kalbančiais bananais“.

Toks rūpestis man primena Barnabo elgesį su naujai atsivertusiais senovės Antiochijos tikinčiaisiais (Apd 11, 22-24). Barnabas buvo gerai žinomas tuo, kad mokėjo įkvėpti kitus. Geros širdies žmogus, kupinas tikėjimo ir Šventosios Dvasios, jis ragino naujai įtikėjusius „ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu“ (Apd 11, 23). Aš įsivaizduoju, kaip jis leido laiką su tais, kuriems norėjo padėti, pavyzdžiui, maždaug taip sakydamas: „Ir toliau melskitės Viešpačiui. Pasikliaukite Viešpačiu. Sunkiu metu būkite arti Dievo“.

Naujai atsivertusiems, kaip ir vaikams, reikia daugybės padrąsinimų ir palaikymo. Jie kupini galimybių, tačiau tik pradeda jas atskleisti. Galbūt jie dar nevisiškai suvokia, ką Dievas nori juose ir per juos padaryti. O tuo metu priešas visaip stengiasi pakirsti jų tikėjimą.

Tie iš mūsų, kurie jau ilgą laiką sekame Kristų, suprantame, koks sunkus būna gyvenimas, gyvenant dėl Jo. Tegul Viešpats padaro mus gebančiais priimti ir patiems parodyti palaikymą. Ir tegul Šventoji Dvasia nukreipia mus ir primena šią dvasinę tiesą.

Kaip jus praeityje palaikė Viešpats? Kaip Jis nori veikti per jus, kad galėtų dar ką nors įkvėpti?

Dangiškasis Tėve, pasiųsk man šiandien tą, kurį aš galėčiau palaikyti. Parodyk man, ką reikėtų pasakyti ir kokią pagalbą galėčiau suteikti, kad pašlovinčiau Tave.

© Our Daily Bread