Dvasiniai skaitiniai

Mano „taip“ vėrinys

Elisa Morgan
2020 January 14 d.

„Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi širdin“ (Lk 2, 19).

Per vienas Kalėdas mano senelė padovanojo man dailų perlų vėrinį. Gražūs karoliukai švytėjo ant mano kaklo, kol vieną dieną nutrūko siūlelis. Perlų karoliukai pabiro į visas puses, šokinėdami ant mūsų medinių grindų. Aš ilgai šliaužiojau, kol suradau visus šiuos mažus rutuliukus. Kiekvienas perliukas atskirai buvo mažas, bet, kai buvo suverti drauge, perlai darė neišdildomą įspūdį!

Kartais mano „taip“, pasakyti Dievui atrodo visai nereikšmingi, kaip tie atskiri perliukai. Aš lyginu save su Marija, Jėzaus motina, kuri buvo tokia neįtikėtinai paklusni Dievui. Ji pasakė „taip“, kai priėmė Dievo pašaukimą išnešioti Mesiją. „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man pagal tavo žodį“ (Lk 1, 38). Ar visgi Marija galėjo suprasti viską, ko iš jos bus pareikalauta? Ar ji buvo pasiruošusi tam, kad atiduotų savo Sūnų ant Jo ateityje laukiančio kančios kryžiaus?

Aprašydamas angelus, kurie aplankė piemenis, evangelistas Lukas praneša, kad „Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi širdin“ (Lk 2, 19). Žodžiai „dėdamasi širdin“ graikų kalba reiškia „surišti drauge“. Tas pats išsireiškimas pakartotas Luko evangelijoje 2, 51. Savo širdyje Marija daug kartų sakė Dievui „Taip“.

Kaip ir Marijos atveju, mūsų paklusnumo raktas yra daugelis mūsų ištartų „taip“, kurie vienas po kito suverti kaip karoliukai sudaro paklusnaus Dievui gyvenimo brangų vėrinį.

Kokius „taip“ jums reikia ištarti Dievui? Kaip jūs galite išmokti labiau Jam paklusti?

Dieve, padėk mums, atsiliepiant į Tavo nuolatinį darbą mūsų gyvenime, vis iš naujo sakyti „taip“.

© Our Daily Bread