Dvasiniai skaitiniai

Žmogaus figūrėlės

Elisa Morgan
2019 August 08 d.

„Kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais“ (2 Kor 10, 11).

Mano draugė (kuri yra ir mano sielovadininkė) popieriaus lape nupiešė plono žmogaus figūrėlę ir ją pavadino privatus „Aš“. Tada greta jos nupiešė kitą figūrėlę, kuri buvo puse centimetro didesnė, ir pavadino ją viešasis „Aš“. Skirtumas tarp abiejų figūrėlių (privataus ir viešojo „Aš“) kalba apie mūsų nuoširdumo ir sąžiningumo laipsnį.

Aš žiūrėjau į piešinį ir klausiau savęs: Ar aš esu toks pat žmogus asmeniškai ir viešai? Ar aš esu nuoširdi ir sąžininga?

Kai apaštalas Paulius rašė Korinto bažnyčiai, mokydamas juos sekti Jėzų Kristų, jis rašė ir su meile, ir griežtai. Antrojo laiško pabaigoje jis kreipėsi į savo priešininkus, kurie jį kaltino nenuoširdumu, pareikšdami, jog jis yra griežtas laiškuose, o asmeniškai yra silpnas (2 Kor 10, 10). Šie kritikai patys naudojosi oratoriniu meistriškumu, norėdami iš klausytojų išvilioti pinigus. O Paulius, nors ir buvo išsilavinęs, kalbėjo paprastai ir nuoširdžiai. Ankstesniame laiške jis rašė: „Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu“ (1 Kor 2,4). Paskutinis Pauliaus laiškas korintiečiams atskleidžia jo nuoširdumą: „Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais“ (2 Kor 10, 11).

Paulius buvo žmogus, kuris vienodai elgėsi viešai ir būdamas vienas pats su savimi. O kaip elgiatės jūs?

Kaip derinasi jūsų asmeninis ir viešasis gyvenimas? Kaip jūs galite visiškai nuoširdžiai šlovinti Dievą?

Brangus Dieve, padėk man pirmiausiai būti pačiu savimi Tavo atžvilgiu, savo asmeniniame gyvenime, kad galėčiau būti toks pat nuoširdus ir viešai.

© Our Daily Bread