Dvasiniai skaitiniai

Meilė be baimės

Xochitl Dixon
2019 July 11 d.

„Mes mylime Jį, nes Jis mus pirmas pamilo“ (1 Jn 4, 19).

Daugelį metų, kad apsaugočiau savo širdį, aš lyg buvau apsivilkusi baimės šarvus. Tuo aš teisindavausi, norėdama išvengti naujų dalykų, siekti svajonių ir paklusti Dievui. Bet praradimo baimė, baimė patirti širdies skausmą ir baimė būti atstumtai, trukdė man kurti meilės santykius su Dievu ir žmonėmis. Baimė mane padarė nepasitikinčia, neramia ir pavydžia žmona, o taip pat pernelyg rūpestinga mama. Tačiau kuo daugiau aš sužinau, kaip mane myli Dievas, tuo labiau keičiasi mano santykiai su Juo ir aplinkiniais. Aš žinau, jog Dievas pasirūpins manimi, todėl jaučiuosi labiau užtikrintai. Man norisi statyti kitų poreikius aukščiau savo pačios poreikių.

Dievas yra meilė (1 Jn 4, 7-8). Kristaus mirtis ant kryžiaus – didžiausias meilės pasireiškimas – parodo Jo santykių su mumis gylį (1 Jn 4, 9-10). Kadangi Dievas myli mus ir gyvena mumyse, mes taip pat galime mylėti kitus, remdamiesi tuo, kas Jis yra ir ką Jis padarė (Jn 4, 11-12).

Kai mes priimame Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, Jis suteikia mus Šventąją Dvasią (Jn 4, 13-15). O Dvasia padeda mums suvokti Dievo meilę, ja pasikliauti ir per tai tapti labiau panašiais į Kristų (Jn 4, 16-17). Pasitikėjimo ir tikėjimo augimas palaipsniui pašalina iš širdies baimę, nes mes neabejodami žinome, jog Dievas be galo ir be išlygų myli mus (1 Jn 4, 18-19).

Patirdami savo gyvenime šią asmeninę ir besąlygišką meilę, mes augame dvasiškai ir galime be baimės statydinti (kurti) meilės santykius su Dievu ir žmonėmis.

Kokios baimės yra įsikūrusios jūsų širdyje? Kaip mąstymas apie Dievo meilę padeda su jomis susidoroti?

Viešpatie, dėkoju, kad Tu išliejai savo begalinę meilę ant mūsų. Dabar mes taip pat galime be baimės mylėti Tave ir kitus.

© Our Daily Bread