Dvasiniai skaitiniai

Malda nugali laiką

James Banks
2019 June 12 d.

„Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami“ (Kol 4, 2).

Kevinas šluostėsi ašaras, kai perdavė mano žmonai Kerei popieriaus lapelį, norėdamas, kad ji perskaitytų. Jis žinojo, jog mes meldžiamės, už mūsų dukrą, kad ji grįžtų pas Jėzų. „Šį lapelį aš radau mamos Biblijoje po jos mirties. Tikiuosi, jis padrąsins jus“, - pasakė jis. Viršuje buvo parašyta: „Už mano sūnų Keviną“. O toliau buvo malda dėl jo išgelbėjimo.

„Dabar aš jį nešiojuosi savo Biblijoje, - paaiškino Kevinas. Mama daugiau nei trisdešimt metų meldėsi dėl mano išgelbėjimo. Tuomet aš gyvenau be Dievo, o dabar aš esu krikščionis“. Jis įdėmiai pasižiūrėjo į mus ir per ašaras nusišypsojo. „Niekada nesiliaukite melstis už dukrą, - tarė jis – nesvarbu, kiek tam beprireiktų laiko“.

Po jo žodžių aš prisiminiau palyginimą apie maldą Luko evangelijoje. Savo pasakojimą Lukas pradeda šiais žodžiais: „Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto“ (Lk 18, 1).

Pačiame palyginime Jėzus kontrastingai priešpastato neteisųjį teisėją, kuris patenkino našlės prašymą tik dėl to, kad ji jam įkyrėjo, ir tobulą Dangiškąjį Tėvą, kuris nuoširdžiai rūpinasi mumis ir nori, kad mes ateitume pas Jį. Mes galime būti tikri, jog visuomet, kada mes besimelstume, Viešpats išgirs ir priims mūsų maldas.

Už kieno išgelbėjimą jūs nuolat meldžiatės? Kaip jus padrąsina tikinčiųjų pasakojimai apie išklausytas maldas?

Abba, Tėve, dėkoju, jog Tau nėra per daug sunkių ir visai nereikšmingų maldų. Padėk man nuolat melstis už tuos, kurie dar Tavęs nepažįsta.

© Our Daily Bread