Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Gyvoji auka

Amy Boucher Pye
2019 April 10 d.

„Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukokite savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką“ (Rom 12, 1).

Mano antros eilės teta turėjo įdomų darbą reklamos agentūroje. Ji dažnai važinėjo į Niujorką ir Čikagą. Tačiau ji nusprendė atsisakyti šios karjeros iš meilės savo tėvams. Jie gyveno Minesotoje ir jiems buvo reikalinga priežiūra. Jos abu broliai tragiškai žuvo ir ji liko vienintelis vaikas šeimoje. Tarnystė tėvams tapo jos tikėjimo išraiška.

Apaštalo Pauliaus laiškas Romos bažnyčiai ragina krikščionis aukoti save „kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką“ (Rom 12, 1). Apaštalas tikėjosi, jog tikintieji parodys vieni kitiems pasiaukojančią Kristaus meilę. Ir dar jis prašė jų, kad jie nemanytų apie save geriau negu dera (Rom 12, 3). Iškilus nesutarimams, jis ragino juos atsisakyti ambicijų, nes „mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje“ (Rom 12, 5). Pasiaukojanti meilė turi būti krikščioniško elgesio pagrindas.

Kiekvieną dieną mes turime galimybę tarnauti kitiems. Pavyzdžiui, kam nors užleisti eilę arba pasirūpinti ligoniais. Arba pasidalinti savo patirtimi, kad tai padėtų priimti sprendimus. Kai mes tampame gyvąja auka, tuo pačiu mes garbiname Dievą. 

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu nusižeminai ir atidavei savo gyvybę, kad aš galėčiau gyventi. Neduok man pamiršti šios nuostabios meilės ir malonės dovanos.

Dievui patinka, kai mes vardan Kristaus tarnaujame žmonėms.

© Our Daily Bread