Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Būkite atsargūs dėl to, ką kalbate aplinkiniams

Rick Renner
2019 March 04 d.

„Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį“ (Hbr 12, 15).

Graikų kalbos žodis „enchleo“ – „daryti žalą“, yra verčiamas ir kaip trukdyti, varginti, įsipykti (įkyrėti).Tai susiję su tuo, kas iš vidaus jus taip stipriai trikdo ir jaudina, kad mintys apie tai jūsų neapleidžia. Šis žodis vaizduoja žmogų, kurį nuolatos vargina, jaudina ir įkyri mintys apie tai, kad su juo buvo pasielgta neteisingai. Šios mintys jį sukausto. Vietoje, kad gyvenime eitų toliau, jis užstringa tame purve ir diena iš dienos „buksuoja“, prisimindamas, kas jam įvyko. Ir jei jis iš šio purvo neišsikapstys, su juo įvyks tai, apie ką kalba antroji šios eilutės dalis: „kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį“.

Graikų kalbos žodis „miaini“ – „suteršti“ reiškia išlieti, purvinti, teršti (bjauroti). Štai kas kalbama šioje eilutėje: jeigu jus kas nors sutrikdė ir jūs negalite atsikratyti savo neigiamų emocijų, tai praeis visai nedaug laiko, ir jūsų emocijos išsiverš į išorę. Kaip pasakė Jėzus: „Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Mt 12, 34). Jūs kalbėsite apie tai, kuo esate prisipildę. Jeigu jūs esate kupini džiaugsmo, tai iš jūsų lūpos kalbės džiugius žodžius. Jeigu jūs kupini kartėlio, pykčio, nusivylimo, esate suirzę, tai visi šie jausmai pasireikš jūsų žodžiuose. Kaip patvinusi upė, tai, kas yra jūsų viduje, išsilies iš jūsų sielos krantų ir liesis jūsų lūpomis, darydama žalą visiems, kas yra greta jūsų. Štai kas vyksta, jeigu mes atsisakome išvalyti savo širdį ir leidžiame neigiamiems jausmams supūliuoti jūsų viduje. Galų gale, mes imsime apie kokį nors žmogų blogai kalbėti ir mūsų žodžiai suterš tuos, kurie klausosi mūsų. Kada nebekontroliuojamos mūsų emocijos, tada mūsų žodžiai klausančius tepa, purvina, griauna jų santykius su tuo žmogumi, apie kurį mes jiems kalbame. Mes kamuojame žmones savo supuvusiais žodžiais apie tą žmogų ir blogu požiūriu į jį.

Leiskite duoti pavyzdį, kaip viena karti šaknis gali suteršti daugelį. Tarkime, kad tikintysis žmogus, šeimos tėvas, myli savo bažnyčią, bet štai kartą kažkas iš krikščionių jį įskaudino. Vietoje to, kad iš karto tam žmogui atleistų, tėvas kunkuliuodamas iš pykčio grįžta namo. Ir kuo daugiau jis piktinasi, tuo daugiau susierzina ir vis labiau nusivilia bažnyčia. Jo vaikams patiko lankyti bažnyčią. Tačiau diena iš dienos jie klausosi tėvo pasipiktinimo, koks blogas pasirodė esąs pastorius, kaip blogai buvo su juo pasielgta bažnyčioje, ir greitai jie ima jausti tą patį, ką ir jų tėvas. Jie ima žvelgti į šią situaciją tėvo akimis ir galvoti apie tai, kas įvyko taip pat, kaip jis galvoja. Ir nors vaikams niekas nieko blogo nepadarė, dabar jie jaučia bažnyčiai tokį pat kartėlį, kaip ir jų tėvas. Vaikai užsikrėtė jo požiūriu. Tėvui reikėjo atsikratyti šių karčių jausmų, bet jis liejo šį gaižų kartėlį visai šeimai. Dabar ne tik jis blogai žiūri į bažnyčią, bet ir jo vaikai. O jeigu jiems toks požiūris ir liks, kai jie suaugs, tai didele dalimi dėl to bus kaltas tėvas, kad nesusilaikė ir elgėsi kaip nederėjo.  

Neišliekite savo neigiamų požiūrių draugams ir artimiesiems, užkrėsdami juos dvasinėmis problemomis, kurios juos persekios daugelį metų. Jums bus daug geriau, jei su Dievo pagalba jūs atsikratysite skriaudos ir kartėlio, o ne imsite lieti šį purvą aplinkiniams. Galbūt, sunku nekalbėti su žmonėmis apie jums padarytą skriaudą, o tuo pasidalinti tik su Viešpačiu. Tačiau vis dėlto pastarąjį dalyką padaryti yra lengviau, negu pilti purvą, kurį paskui jums patiems teks ir susemti. Šiandieną aš raginu jus prašyti Šventosios Dvasios, kad padėtų jums nugalėti šioje vidinėje kovoje, kad padėtų atsikratyti kartėlio, kad aplinkiniai nebūtų suteršti piktų žodžių, kuriuos jums galbūt ir norisi pasakyti, bet jūs susilaikysite ir nepasakysite.