Dvasiniai skaitiniai

Vienuma ir tarnystė

David McCasland
2019 January 22 d.

„...Jis priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo Karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo“ (Lk 9, 11).

Žinomas komikas Fredas Alenas (Fred Allen) pasakė: „Garsenybė – tai toks žmogus, kuris visą gyvenimą neriasi iš kailio, kad taptų žinomas, o paskui dėvi juodus akinius, kad jo neatpažintų“. Iš tiesų, dažnai šlovė atima iš žmogaus privatumą, o visuotinis dėmesys išvargina.

Kai Jėzus Kristus pradėjo mokyti ir gydyti, Jį ėmė sekioti minios žmonių. Tačiau Jis žinojo, jog, norint palaikyti dvasines jėgas, Jam būtinai reikia turėti laiko, kad reguliariai pabūtų vienumoje su Tėvu. Sekime mūsų Viešpaties pavyzdžiu, Jo vardan tarnaudami kitiems.

Po to, kai dvylika apaštalų sugrįžo iš misionieriškos kelionės, į kurią juos buvo išsiuntęs Viešpats „skelbti Dievo Karalystės ir gydyti ligonių“, Jis drauge su jais pasišalino į dykvietę, kad pailsėtų (Lk 9, 2. 10). Tačiau žmonės greitai juos aptiko ir susirinko minia. Gelbėtojas „priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo Karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo“ (Lk 9, 11). Net padarė daugiau: kai diena ėjo vakarop, Jis duona ir žuvimi pavalgydino minią, kurioje vien tik vyrų buvo apie 5000 (Lk 9, 12-17).

Viešpats nebuvo apsaugotas nuo smalsių žmonių ir nesišalino žmonių draugijos, bet išlaikė pusiausvyrą tarp viešos tarnystės ir privatumo bei rado laiko poilsiui ir maldai vienumoje su Tėvu (Lk 5, 16). Sekime šiuo pavyzdžiu, vardan Viešpaties tarnaudami žmonėms.

Mylintis Tėve, padėk mums sekti Tavo Sūnų ir mūsų Gelbėtoją, kuris vienumoje savo maldose garbino Tave ir tarnavo žmonėms.

Sumažinkite supančio pasaulio triukšmą, kad išgirstumėte Dievo balsą.

© Our Daily Bread