Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Stipriai užmerktos akys

Kirsten Holmberg
2019 January 22 d.

„Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties veido tarp sodo medžių“ (Pr 3, 8).

Jis žinojo, kad taip negalima daryti. Jis suprato, kad blogai elgiasi. Tai buvo parašyta ant jo veido! Kai aš atsisėdau priešais jį, kad aptartume jo blogą elgesį, mano sūnėnas užsimerkė. Taip ir sėdėjo, nusprendęs savo trejų metų proteliu, jog jeigu jis manęs nemato, tai ir aš nematau jo. O jei jis tapo nematomu, tai galės išvengti pokalbio ir jo pasekmių.

Aš džiaugiuosi, kad galėjau tą minutę jį matyti. Nors aš negalėjau pritarti jo elgesiui ir mums reikėjo pasikalbėti, aš tikrai nenorėjau, kad apkarstų mūsų santykiai. Aš norėjau, kad jis pažiūrėtų į mane ir pamatytų, kaip labai aš jį myliu. Labai norėjau jam atleisti! Tą akimirką aš suvokiau, ką turėjo jausti Dievas, kai Adomas ir Ieva nepateisino Jo pasitikėjimo Edeno sode. Supratę savo kaltę, jie pamėgino pasislėpti nuo Dievo (Pr 3, 10). Be abejo, Jis matė juos dar aiškiau negu aš mačiau savo sūnėną.

Kai mes suprantame, kad negerai pasielgėme, tai dažnai stengiamės išvengti pasekmių. Mes pabėgame, slepiamės arba užsimerkiame ir nežiūrime tiesai į akis. Bet ar tai gali padėti? Vis tiek reikės atsakyti prieš Dievą pagal Jo teisingus standartus. Jis mato mus (ir ieško mūsų!), nes Jis myli mus ir siūlo atleidimą per Jėzų Kristų.

Dangiškasis Tėve, dėkoju, kad Tu matai ir myli mane, net jei aš elgiuosi neteisingai.

Dievas žiūri į mus su meile. 

© Our Daily Bread