Straipsniai

„Tyli naktis“

Nijolė Latužienė
2018 December 20 d.

Vargu ar galime įsivaizduoti Kalėdas be giesmės „Tyli naktis“. Per šių metų Kalėdas ji švenčia gražų dviejų šimtų metų jubiliejų ir skamba visame pasaulyje įvairiomis kalbomis.

Buvo 1818 metų Adventas. Netoli Zalcburgo, mažame apsnigtame Austrijos kaimelyje Oberndorfe šv. Nikolo katalikų bažnyčia ruošėsi Kalėdų šventėms. Deja, Kūčių dieną paaiškėjo, kad seni susidėvėję vargonai nebeišduoda jokio garso.

Kunigas Jozefas Moras surado savo 1816 metais parašytą eilėraštį ir nuskubėjo pas vargonininką Francą Gruberį, prašydamas sukurti tekstui melodiją. Tą pačią dieną Gruberis parašė paprastą lopšinės ritmo melodiją dviems balsams ir chorui bei akompanimentą gitarai. Taip 1818 metų Kūčių vakarą pirmą kartą suskambo giesmė „Tyli naktis“. Kunigas ir vargonininkas ją pagiedojo dviem balsais pritariant gitarai. Reikia pažymėti, kad klausytojai, paprasti kaimiečiai, nelabai gerbė gitarą ir nelaikė šio instrumento tinkamo bažnyčiai, tačiau tą vakarą užgniaužę kvapą jie klausėsi nuoširdžios melodijos ir gražių gitaros akordų.

O po šių Kūčių vos neatsitiko tai, kas gana dažnai nutinka istorijoje: gražūs dalykai kukliai nugrimzta užmarštin. Gal ir „Tyli naktis“ būtų daugiau nebeskambėjusi, jei po septynerių metų vargonų meistras nebūtų ėmęsis tvarkyti senųjų Oberndorfo vargonų. Jis atrado lapą su šia giesme, nusirašė ir nusivežė į savo miestą, o ten perdavė vienai keliaujančių batsiuvių šeimai, kuri mėgo giedoti. Taip prasidėjo giesmės kelionė po kaimus ir miestelius. Ilgą laiką ji buvo laikoma „liaudies“ giesme, nes tikrųjų autorių niekas nebežinojo, o viename leidinyje ji buvo priskirta kompozitoriui Michaeliui Haidnui. Bet čia atsiliepė melodijos autoriaus vargonininko Gruberio sūnus Feliksas, kuris nurodė tikruosius autorius.

1839 metais „Tyli naktis“ atkeliavo į Ameriką, o XIX a. pabaigoje per katalikų ir evangelikų misionierius ji buvo išplatinta beveik visuose kontinentuose. Šiuo metu, manoma, giesmė išversta į daugiau nei 330 kalbų ir tarmių. Kiek yra lietuviškų vertimų, šiandien sunku pasakyti. Vienas iš ankstyvųjų, kuriam daugiau negu šimtas metų, atrodo taip:

Tyka naktis, šventa naktis!

Viskas miegt, Marija

bei Jozėpas ten vien tik bunda,

apglob amžiną Dievo Vaiką,

saldžiam pakajuj miegok,

saldžiam pakajuj miegok.

 Viena iš daugelio giesmės atsiradimo legendų byloja, kad bažnyčios pelės pragraužė vargonų dumples ir taip juos galutinai sugadino. Esą tai paaiškėjo prieš pat 1818 metų Kalėdas, ir kaip išeitis atsirado giesmė, kurią buvo galima giedoti pritariant gitara. Jei tai tiesa, tai pelės amžinai vertos geriausio sūrio!