Dvasiniai skaitiniai

Polinkis dėkoti

Xochitl Dixon
2018 November 18 d.

„Argi mes turėsime papjauti avis ir jaučius, kad užtektų visiems? Ar susirinks jūros žuvys, kad juos pasotintų?“ (Sk 11, 22).

Lėtinis skausmas ir judėjimo apribojimai padarė savo darbą. Aš tapau irzli, reikli ir nedėkinga. Ir ant ko gi visa tai išlieti, jei ne ant savo pačios vyro? Aš ėmiau skųstis dėl to, kaip jis mane slaugo. Aš buvau nepatenkinta, kaip jis tvarko namus. Ir nepaisant to, jog jis yra pats geriausias pasaulyje virėjas, aš ir čia radau prie ko prikibti: burbėjau dėl valgių įvairovės trūkumo. Galų gale jis neišlaikė ir pasakė, kad mano murmėjimas žeidžia jo jausmus. Aš suirzusi atsakiau, kad jis neįsivaizduoja, ką man tenka iškęsti. Galiausiai Dievas padėjo man pamatyti savo neteisybę. Aš paprašiau Viešpaties ir vyro atleidimo.

Siekis gyventi geresnėse gyvenimo sąlygose gali ne tik paskatinti skųstis, bet ir sugriauti santykius. O visko priežastis yra egoizmas. Izraelitai tai žinojo ne iš nuogirdų. Regis, jie niekuomet nebuvo patenkinti ir visą laiką priekaištavo dėl to, kaip Dievas rūpinasi jais (Iš 17, 1-3). Viešpats dykumoje siuntė jiems „duonos iš dangaus“ (Iš 16, 4), o jie buvo tuo nepatenkinti ir reikalavo kitokio maisto (Sk 11, 4). Vietoje to, kad džiaugtųsi, jog mylintis Dievas kasdien jais stebuklingai rūpinasi, izraelitai norėjo kažko geresnio, kažko kito ar net kažko, ko jie niekad anksčiau neturėjo (Sk 11, 4-6). Jie išliedavo savo nepasitenkinimą Mozei (Sk 11, 10-14).

Pasitikėjimas Dievo gerumu ir ištikimybe gali padėti mums būti dėkingiems. Šiandien mes galime Jam dėkoti už nesuskaičiuojamus būdus, kuriais Jis rūpinasi mumis.

Viešpatie, padėk mums nugalėti nepasitenkinimą ir tapti dėkingais.

Nuoširdus dėkingumas pripildo širdį ir šlovina Dievą.

© Our Daily Bread