Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Spyglys

Adam Holz
2018 November 18 d.

„Jis buvo sužeistas dėl mūsų kaltės (...) jo žaizdomis esame išgydyti“ (Iz 53, 5).

Man į rodomąjį pirštą iki kraujo įdūrė spyglys. Aš šūktelėjau ir instinktyviai atitraukiau ranką. Bet ko gi stebėtis? Aš be pirštinių ėmiausi išrauti spygliuotą krūmą – štai ir gavau pagal nuopelnus. Būtų stebėtina, jei po šio susidūrimo būčiau likęs nesusižeidęs.   

Pirštą skaudėjo ir jam reikėjo dėmesio. Kraujas tekėjo raudona srovele. Aš ieškojau tvarsčio ir staiga aptikau save, galvojant apie Kristų. Žiaurūs kariai uždėjo ant Gelbėtojo galvos spygliuotą erškėčių vainiką (Jn 19, 1-3). Jeigu vienintelis spyglys sukėlė man tiek skausmo, tai kokias kančias sukėlė visas vainikas! O tai buvo tik nedidelė fizinių kančių dalis, kurias Jėzus iškentė. Rimbas suplėšė Jo nugarą. Vinys pervėrė Jo rankas ir kojas. Ietis įsmigo į šoną.

Be to, Jėzus kentėjo ir dvasinį skausmą. Pranašas Izaijas rašė: „Jis buvo sužeistas dėl mūsų kaltės ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti“ (Iz 53, 5). „Ramybė“ čia reiškia sutaikymą arba atleidimą. Faktiškai Izaijas sako, jog Jo bausmė suteikė mums sutaikymą (taiką) su Dievu. Jėzus atidavė save kankinti spygliais, rimbais ir vinimis, kad mums atvertų kelią bendrauti su Dievu Tėvu. Jis tai padarė dėl manęs, dėl jūsų.

Dangiškasis Tėve, aš negaliu įsivaizduoti viso skausmo, kurį patyrė Tavo Sūnus dėl mano nuodėmės. Dėkoju, jog atidavei Jį mirti už mane, kad aš būčiau sutaikytas su Tavimi.

Jėzus atidavė save kančioms, kad sutaikytų mus su Dievu.

© Our Daily Bread