Straipsniai

Meilė neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai

Rick Renner
2018 November 11 d.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai (1 Kor 13, 4-5).

Toliau Paulius vardija meilės – agapės savybes ir apie septintąją sako, jog ji neieško savo naudos. Graikų k. žodis „zeteo“ – „ieškoti“, apibūdina žmogų, kuris labai sutriko, kad negavo norimo dalyko, ir dabar primygtinai reikalauja to, ko taip trokšta gauti. Jis nesusitaikė su neigiamu atsakymu ir yra kupinas ryžto pasiekti savo bei pasirengęs ištirti, ieškoti, siekti to, ką nori gauti. Dėl to jis gali iškreipti faktus, ieškoti landos, primesti žmonėms žodžius, kurių jie nesakė, priversti juos įvykdyti pažadus, kurių jie nedavė, nurodyti kitų klaidas, kad pakenktų jų autoritetui, ieškoti kitokių būdų pakeisti situaciją savo naudai ir pasiekti trokštamo dalyko. Tai yra pati tikriausia manipuliacija.

Be abejo, rašydamas šią eilutę, Paulius kaip tik turėjo omenyje manipuliatorių ir intrigantą. Ar jums kada nors teko sutikti tokį žmogų, kuris nuolat manipuliuoja žmonėmis ir rezga intrigas, norėdamas pasiekti trokštamo dalyko? Paulius akcentuoja, kad meilė nemanipuliuoja ir nestato žabangų, nes tai yra neteisinga ir nesąžininga (negarbinga). Jeigu jūs negalite sąžiningai pasakyti, ką galvojate arba ko norite, tuomet jau geriau tylėkite. Meilė – agapė nekalba pusiau tiesos arba nekalto melo ir neveikia iš pasalų.

Graikų k. žodžiai šioje ištraukoje galėtų turėti tokią prasmę:

„...Meilė nemanipuliuoja, nerezga intrigų ir neieško veidmainiškų būdų, kad pateiktų dalykus sau naudingoje šviesoje...“

Aštunta meilės – agapės charakteristika: ji nepasiduoda piktumui. Graikų k. žodis „paroxsuno“ – „susierzinti“ (žr. pagal Jurėno vertimą) yra sudarytas iš žodžių „para“ – greta, vienas šalia kito, ir „oxsus“, apibūdinantį žmogų, kuris ką nors stumia, kam nors suduoda kumščiu. O visas žodis „paroxsuno“ piešia žmogaus paveikslą, kuris eina šalia kito žmogaus ir pradeda jį stumdyti, mušti, smogia jam aštriu daiktu. Ir taip elgiasi tol, kol neišveda aukos iš pusiausvyros ir ji ima reaguoti į jo nesiliaujančius niuksus agresyviai, puola jam priekaištauti. Dėl ko kyla didelis konfliktas.

Tokia pat prasme žodis „paroxsuno“ vartojamas Apaštalų darbų knygoje 15, 29, kur Lukas aprašo tarp Pauliaus ir Barnabo įvykusį konfliktą. Barnabas norėjo į kitą misionierišką kelionę drauge paimti Joną, vadinamą Morkumi, o Paulius buvo prieš, nes ankstesnėje kelionėje Jonas (Morkus) pasirodė esąs neištikimas mokinys. Ginčydamiesi dėl šio klausimo, jie apsikeitė aštriais žodžiais, todėl Lukas parašė: „Kilo smarkus ginčas“. Žodžio „paroxsuno“ reikšmė rodo, jog Paulius ir Barnabas, pradėję ginčytis, ėmė vienas kitam gelti ir plakti vienas kitą žodžiais. Kai šią ištrauką skaitome graikiškai, nelieka jokių abejonių, kad tarp jų įvyko labai karštas pokalbis. Ir šis abipusis susierzinimas buvo toks didelis, kad išardė draugystę ir nutraukė bendradarbiavimą tarnystėje.

Žodis „oxsus“ taip pat verčiamas, kaip rūgštus, aštrus, gaižus, kartus. Tai kalba apie tai, kad Pauliaus ir Barnabo replikos buvo tokios aštrios, kad paliko karčius prisiminimus. Dėl aštrių, nemalonių žodžių šie du žmonės, kurie ilgai drauge tarnavo Dievui, išsiskyrė: „...Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo...“ (Apd 15, 39-40).

Aš esu tikras, jog Paulius labai gerai prisiminė šį atvejį, nes jis visur perspėjinėjo tikinčiuosius, kad meilė nesusierzina. Jis taip kalbėjo, remdamasis savo asmenine karčia patirtimi. Patyręs pasekmes, jog tuomet praradęs pusiausvyrą per daug prikalbėjo (ko vėliau gailėjosi), Paulius perspėja mus, kad meilė – agapė taip nesielgia.

Pauliaus žodžius iš 1 Kor 13, 5 galima būtų išversti taip:

„...Meilė nepradeda konflikto ir nekalba tokių aštrių ir geliančių žodžių, kurie sukelia agresyvią reakciją...“

Devintas punktas: meilė nemąsto piktai. Žodį „logidzomai“ – „mąstyti“ butų geriau išversti kaip  „manyti, išprotauti (daryti išvadą)“. Tiesiogiai galima būtų išversti: įrašyti sąskaiton. Taip apibūdinamas buhalteris, kuris skrupulingai veda finansinius užrašus. Tačiau šiuo atveju buhalterio vaidmenyje yra įžeistas žmogus, kuris išsamiai užrašo, kas ir kuomet su juo pasielgė neteisingai. Kaip buhalteris daro debetų ir kreditų apskaitą, taip ir šis žmogus gali tiksliai atmintyje išvardinti visas klaidas, prasikaltimus, nuoskaudas, nusivylimus, kuriuos kas nors kada nors jam yra padaręs. Vietoje to, kad atleistų, jis stropiai, skrupulingai užrašo kiekvieną jo atžvilgiu neteisingą poelgį. Meilė – agapė taip nesielgia. Jeigu jūs norite žinoti, kaip ji veikia, tuomet pasižiūrėkite, kaip su jumis elgiasi Dievas. Jis galėtų visą laiką jums priminti praeitį, tačiau to nedaro. Jis jums atleido (Ps 103, 3), Jis nusprendė, kad nesiaiškins su jumis dėl praeities nuodėmių arba neatlygins jums už piktą, nedorą ir neteisingą elgesį su kitais (Ps 103, 10). Jis, jeigu norėtų, galėtų atsiminti jūsų praeities klaidas, tačiau Jis niekada taip nesielgė ir nepasielgs. „Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes“ (Ps 102, 12). Dievas nedaro apskaitos nuodėmių, kurias Jis jums atleido. Kai jūs dėl jų atgailavote, Jis visam laikui jas užmiršo. Štai taip elgiasi meilė – agapė. Jeigu jūs prisimenate visas nuoskaudas, kurias jums padarė, reiškia, jūs neparodote tam žmogui tokio gailestingumo, kokį Dievas parodė jums. Žmogus, kuriam kaip jums tiek daug atleista, neturi teisės vesti kieno nors klaidų apskaitos ir būti įsižeidęs.

Pauliaus žodžius „nemąsto piktai“ galima būtų išversti taip:

„...Meilė nedaro klaidų ir neteisingų prasikaltimų apskaitos, kurias kažkas buvo jai padaręs“.

Ar yra toks žmogus, kurio neteisingą poelgį jūs iki šiol atsimenate? Kadangi tas žmogus buvo neteisus, argi nebūtų protingiau iš jūsų pusės ramiai su juo apie tai pasikalbėti? O paskui užmiršti nuoskaudą kaip Jėzus užmiršo jūsų praeities klaidas. Jeigu jums yra sunku atleisti žmonėms, reiškia jūs neleidžiate meilei – agapei veikti. Tai, kad jūs vis iš naujo rausiatės praeityje ir prisimenate padarytas jums nuoskaudas, kurias turėjote atleisti ir užmiršti, kalba, jog jums trūksta meilės. Išmeskite šią „sąskaitų knygą“. Argi Dievas nepašalino visų jūsų nuodėmingos praeities įrašų?

Sudėję graikų k. žodžių ir frazių reikšmes, gauname tokį išplėstą vertimą:

„...Meilė nemanipuliuoja, nerezga intrigų ir neieško veidmainiškų būdų, kad pateiktų dalykus sau naudingoje šviesoje; Meilė nepradeda konflikto ir nekalba tokių aštrių ir geliančių žodžių, kurie sukelia agresyvią reakciją; Meilė nedaro klaidų ir neteisingų prasikaltimų apskaitos, kurias kažkas buvo jai padaręs“.

Na, kaip jūs jaučiatės šiandien, pasižiūrėję į 1 Kor 13, 4-8 veidrodį? Gilinkitės ir apmąstykite tai, ką perskaitėte, tegul šie žodžiai pasiekia jūsų širdį. Dievas nori jus pakeisti, tačiau prieš tai jūs turite suprasti, kur jums reikia pasikeisti. Jeigu Dievas jums kažką sako, nepraleiskite to pro ausis. Ir tegul svarbiausiu jūsų tikslu visų pirma taps teisingi santykiai su Dievu, o antra, santykiai su žmonėmis.