Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

Už draugus

Monika Brands
2018 November 06 d.

„Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus myliu“ (Jn 15, 12).

Emilės Brontės romane „Vėtrų kalnas“ yra vienas personažas – vaidingas, nesugyvenamas žmogus, kuris visą laiką kritikuodamas kitus cituoja Bibliją. Jis apibūdintas kaip „įkyrus veidmainiškas teisuolis fariziejus, kuris nuolat iškapsto Biblijoje pažadus sau ir prakeiksmus jį supantiems žmonėms“.

Keista ir juokinga eilutė. Galbūt ji jums primena ką nors iš pažįstamų. Tačiau ar nesame panašūs į šį žmogų mes visi, linkę smerkti svetimas ir pateisinti savo pačių klaidas?

Nuostabu, tačiau Šventajame Rašte kai kurie žmonės elgėsi kaip tik priešingai. Jie buvo pasirengę prarasti Dievo pažadus ir net būti prakeikti, jei dėl to būtų galima išgelbėti kitus. Prisiminkite Mozę, kuris sakė, kad jei Viešpats neatleis izraelitams, tai tegul ir jį išbraukia iš Dievo knygos (Iš 32, 32). Arba Paulius, kuris pasakė: „Man meiliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną“ (Rom 9, 3).

Iš prigimties mes esame linkę į teisuoliškumą. Tačiau Biblija mums pateikia pavyzdžius tų, kurie labiau už save myli kitus.

Tokia meilė atgręžia mūsų širdis į Jėzų Kristų. „Niekas neturi didesnės meilės, kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda“ (Jn 15,  13). Dar prieš tai, kai mes Jį pažinome, Jis pamilo mus „iki galo“ (Jn 13, 1).

Dabar Dievas mus kviečia į savo šeimą, kad mylėtume ir būtume mylimi tokia pat meile (Jn 15, 9-12). Ir kada mes parodome vieni kitiems neįsivaizduojamą Kristaus meilę, pasaulis mumyse mato Jo atspindį.

Viešpatie, dėkojame, kad Tu parodei, ką reiškia mylėti. Padėk ir mums turėti tokią  meilę.

Jeigu mes mylime Kristų, tai mes mylime ir žmones.

© Our Daily Bread