Straipsniai

Meilė nesigiria ir neišpuiksta, nesielgia nepadoriai

Rick Renner
2018 November 04 d.

"Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai...“ (1 Kor 13, 4-5).

Pirmame Laiške korintiečiams 13, 1 Paulius nurodo žmones, kurie giriasi savo giliu dvasingumu, tačiau jiems trūksta meilės žmonėms. Jis rašo, kad jie „kaip skambantis varis, ar žvangantys cimbolai“. Kaip mes anksčiau išnagrinėjome, šios frazės parodo žmones, kurie įkyri ir erzina dėl savo begalinių tauškalų apie save. Frazė „žvangantys cimbolai“, verčiant iš graikų k., reiškia „trankyti vieną į kitą, mušti varinėmis lėkštėmis, tuo pranešant apie karo pradžią“. Tai sufleruoja mintį, jog šių „itin dvasingų“ žmonių nesibaigiančios kalbos ir gyrimasis žmonėms, prieš juos sukeldavo agresiją. Galbūt todėl Paulius toliau tęsia, jog meilė nesigiria. Žodis „perpereuomai“ – „girtis“ dar reiškia „per daug kalbėti apie save“, ir apibūdina žmogų, kuris nepaliaujamai kalba apie save ir labai pervertina savo privalumus. Jis taip save giria, kad jo žodžiai ribojasi su melu. Vienas lingvistas apibūdino, kad žodis „perpereuomai“ reiškia tuščią pagyrūnišką melą. Dar vienas kalbos žinovas teigia, jog šis žodis apibūdina gražbylį, tuščiakalbį.

Žodžiu „girtis“ Paulius mus perspėja:

„...Meilė nekalba visą laiką vien tik apie save, nuolat perdėdama ir pagrąžindama tiesą, kad pasirodytų svarbesnė kitų akyse...“

Dabar, kai aš rašau šias eilutes, prisiminiau vieną žmogų, kuris idealiai atitinka šį apibūdinimą. Jeigu ir jūs tokius pažįstate, tai dabar, taip pat juos prisimenate, juk tokie žmonės taip erzina, kad juos sunku užmiršti.

Taigi dabar apie žmogų, kurį aš ką tik prisiminiau. Jį pamatę, visi desperatiškai ieškodavo, kur nuo jo pasislėpti. Visi žinodavo: jei atsidursi jo kelyje, jis ims be galo kalbėti apie save, savo planus, idėjas, pasiekimus ir tiesiog iki nepadorumo girs save. Problema ta, kad jis nė kiek nesuvokė, kiek jis yra pasinėręs į save. Kartą kažkas jo paklausė:

-      O kodėl tu niekuomet daugiau apie nieką nekalbi tik nuolat apie save? Kodėl tau neparodžius nors kiek dėmesio kitiems? Tu neįsivaizduoji, koks egoistiškas tu atrodai kitiems.

Ir žinot, ką jis atsakė?

-      Nejaugi dar kas nors be manęs daro ką nors vertą dėmesio? Aš esu vienintelis, kuris daro kažką vertingo.

Jis buvo taip į save pasinėręs, kad jam net į galvą neatėjo, jog jį supa žmonės, kurie uoliai darbuojasi ir atlieka ne mažiau svarbius darbus. Jis buvo labai nepasitikintis savimi žmogus, todėl dabar jis iki absurdo kėlė savo privalumus. Jis giedojo sau gyrių taip ilgai, kad daugiau jau niekas nebeturėjo jėgų jo klausytis. Jo visiškas abejingumas kitiems ir begalinis susikoncentravimas į save pasidarė bjaurus beveik kiekvienam, kuris jį pažinojo.

Kai žmonės perdeda ir giriasi – tai ženklas, kad jie turi slaptą motyvą: jie nori, kad juos pakeltų pareigose, nori padaryti gerą įspūdį, gauti kitų pripažinimą arba galiausiai įrodyti savo reikšmingumą. Tačiau kokios bebūtų priežastys, besaikis savęs gyrimas yra visiškai nebūdingas meilei – agapei.

Meilė – agapė tokia stipri ir užtikrinta, kad jai nėra reikalo kalbėti apie save arba apie savo pasiekimus, net jeigu jos atlikti darbai yra nepalyginamai didesni už visų kitų. Meilė – agapė savęs neiškelia, o atvirkščiai, ji kreipia dėmesį į kitus, kad jiems pakeltų dvasią, suteiktų jiems galimybę jaustis reikšmingais ir jaustis savim pasitikinčiais. Meilė – agapė niekuomet nebūna pasinėrusi į save – ji koncentruojasi į kitus.

Penkta meilės – agapės  charakteristika: ji neišpuiksta. Graikų k. žodis „phusio“ – „didžiuotis“, taip pat verčiamas kaip „pūstis“, „puikuotis“. Šis žodis apibūdina žmogų, kurį iš vidaus plėšo išdidumas. Paulius perspėja, kad meilė – agapė taip nesielgia. Ji niekuomet per gerai apie save negalvoja. Niekuomet išdidžiai nepareiškia, jog ji geresnė už kitus. Šis žodis taip pat apibūdina ir žmogų, kuris turi didybės maniją arba kuris turi manierą bendraudamas su žmonėmis, žiūrėti į juos iš aukšto, ir išdidžiai.

Paulius vartoja žodį „phusio“ ir Pirmame laiške korintiečiams 4, 6, kur, kalbėdamas apie išdidumą ir išpuikimą, kurį parodė Korinto bažnyčios nariai, kai ginčijosi, kuris iš bažnyčios vyresniųjų yra svarbesnis. 1 Kor 4, 19 Paulius vėl vartoja žodį „phusio“, perspėdamas, kad jie pakeistų savo elgesį, kitaip jis ateis ir patikrins pasipūtusius. Šis pasipūtimas Korinto bažnyčioje ir tapo pagrindiniu susiskaldymo, ginčų ir konkurencijos šaltiniu. 1 Kor 5, 2 Paulius vėl vartoja šį žodį. Drąsiai išpeikęs tikinčiuosius už pakantumą nemoraliam elgesiui,  Paulius nustebęs, kad jie galėjo būti išdidūs, kai jų panosėje vyksta tokie nedori dalykai. Ir 1 Kor 8, 1 Paulius rašo: „...Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo“.

Graikų k. žodžio „išpuikti“ reikšmė paaiškina Pauliaus žodžius:

„...Meilė neišpuiksta, nesikelia, išdidžiai ir arogantiškai nesielgia, nežiūri iš aukšto“.

Toliau Paulius sako, kad meilė nesielgia nepadoriai. Graikų k. žodis „aschemoneo“ – „elgtis nepadoriai“ dar reiškia nederamai elgtis. Jis apibūdina netaktišką arba neprotingą žmogų; lengvabūdį ir nedėmesingą kitiems žmogų. Tokį elgesį galima pavadinti šiurkščiu ir nemandagiu, o patį žmogų neišauklėtu. Jis aštriai kalba, o tai parodo, jog jis yra atsainus žmonių atžvilgiu, netaktiškas ir piktas. Trumpiau sakant, šis žmogus tiesiog bjauriai elgiasi.

Štai ką čia mums praneša Šventoji Dvasia:

„...Meilė nėra šiurkšti ir nėra nemandagi, ji nėra nerūpestinga ir nėra neprotinga, ji nesielgia su žmonėmis netaktiškai...“

Ką jūs šiandien jaučiate žiūrėdami į Dievo Žodžio veidrodį? Ar jūs išlaikėte „meilės testą“ ar gal supratote, kad jums jos trūksta? Jeigu jūs negalite mylėti žmonių Dievo meile, tai pats laikas kreiptis į Viešpatį ir su Juo apie tai pasikalbėti. Nesiliaukite kreiptis į Jį prašydami, kol imsite dovanoti žmonėms tokią meilę.

Sustačius graikų k. žodžių reikšmes, gauname tokį išplėstą šių eilučių vertimą:

„...Meilė nekalba visą laiką vien tik apie save, nuolat perdėdama ir pagrąžindama tiesą, kad pasirodytų svarbesnė kitų akyse; Meilė neišpuiksta, nesikelia, išdidžiai ir arogantiškai nesielgia, nežiūri iš aukšto“; Meilė nėra šiurkšti ir nėra nemandagi, ji nėra nerūpestinga ir nėra neprotinga, ji nesielgia su žmonėmis netaktiškai...“

Ar jums dėl to Šventoji Dvasia ką nors sako? Ar primena jums, kai jūs:

·         Perdedate, kad atrodytumėte kitų akyse įspūdingiau?

·         Elgiatės išdidžiai, išpuikusiai, pasipūtusiai, puikuodamasis?

·         Leidžiate sau elgtis su kitais taip, kaip netinka elgtis žmogui, kuris siekia turėti artimus tarpusavio santykius su Dievu?

Jeigu bent į kurį nors iš klausimų jūs atsakėte teigiamai, tai jums laikas imti nedelsiant veikti: prašykite Jėzaus, kad jums atleistų, o paskui kreipkitės į Šventąją Dvasią prašydami, jog pradėtų jus keisti, kad permainytų taip, jog jūs taptumėte daugiau panašus į Kristų.

Nesustokite, kol neimsite kasdien, kiekvieną minutę galvoti ir elgtis taip kaip Jėzus Kristus.