Dvasiniai skaitiniai

Širdies troškimas

Elisa Morgan
2018 September 20 d.

„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 35).

Mes su vyru vykome su reikalais. Aš išmaniajame telefone peržiūrinėjau elektroninį paštą. Staiga ekrane pasirodė vietinės spurgų parduotuvės reklama. O mes pro šią parduotuvę buvome ką tik pravažiavę! Ir aš tuoj pat užsimaniau spurgų. Aš nustebau, kaip pardavėjai sumaniai pasinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis! Jie sugeba sužadinti reikalingus norus reikiamu metu.

Aš išjungiau telefoną ir susimąsčiau: juk Dievas taip pat nuolat mane traukia prie savęs. Jis žino, kur aš esu, ir stengiasi padaryti man įtaką. Tačiau ar mano širdis trokšta Jo taip, kaip mano alkanas skrandis spurgų?

Evangelijoje pagal Joną aprašoma, kad po to, kai buvo pamaitinti penki tūkstančiai žmonių, jie kreipsi į Jėzų, kad Jis visada jiems duotų „tos duonos“ (Jn 6, 33-34). Jėzus jiems atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 35). Kaip nuostabu, kad tarpusavio santykiai su Kristumi mums suteikia gausų dvasinį pastiprinimą!

Spurgų reklama sukėlė mano kūnišką troškimą. O tai, kad Dievas nuolat žinodamas, kokia mano širdies būklė, skatina mane, jog pripažinčiau, kad man Jo reikia ir gaučiau tokį Jo palaikymą, kokio negali duoti niekas kitas.

Dieve, prašau, dažniau man primink mano poreikį kasdien bendrauti su Tavim.

Tiktai Jėzus duoda duonos, kuri iš tikrųjų pasotina.

© Our Daily Bread