Dvasiniai skaitiniai

Labiau palaiminta duoti

Leslie Koh
2018 September 20 d.

„Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!“ (1 Tes  5, 14).

Buvo labai sunki savaitė. Aš buvau išsiblaškęs ir apatiškas, nors ir negalėjau suprasti, kodėl.

Be to, besibaigiant savaitei, sužinojau, kad mano tetai nustatė inkstų nepakankamumą. Reikėjo ją aplankyti, tačiau visiškai nebebuvo jėgų. Nepaisant to, aš nusigavau pas ją. Mes kartu pavakarieniavome, pasikalbėjome ir pasimeldėme. Po valandos aš išvykau namo ir nelauktai, pirmą kartą per keletą dienų, pajutau nuotaikos pakylėjimą. Sutelkdamas dėmesį į kito poreikius, o ne į save, aš pats pasijutau geriau.

Psichologai sako, kad geras darbas, pavyzdžiui, pagalba stokojančiam, sukelia žmoguje ypatingą pasitenkinimo jausmą. Kai kurie ekspertai mano, kad žmogus turi dosnumo instinktą.

Apaštalas Paulius skatindamas Tesalonikų krikščionis sukurti tikinčiųjų bendruomenę, ragino juos „palaikyti silpnuosius“ (1 Tes 5, 14). Kitoje vietoje jis prisiminė Jėzaus žodžius: „Labiau palaiminta duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Nors tais atvejais ir turėta omeny finansinė pagalba, tą patį principą galima taikyti ir savo laiko bei jėgų aukojimui.

Kai mes duodame, iš dalies jaučiame tą patį, ką jaučia Dievas. Mes suprantame, kodėl Jis taip dosniai mums dovanoja savo meilę. Ir mes jaučiame Jo džiaugsmą ir pasitenkinimą, kai padedame žmonėms. Tikriausiai reikės aplankyti tetą dar kartą.

Dangaus Tėve, Tu įdėjai į mano širdį norą būti dosniam kitiems žmonėms, koks Tu esi dosnus man. Išmokyk mane aukoti taip, kad atspindėčiau Tavo charakterį ir būčiau labiau panašus į Tave.

Aukodami mes gauname daugiau negu atiduodame.

© Our Daily Bread