Straipsniai

8 nuodėmės, kurias dažnai ignoruoja krikščionys

Rachel-Claire Cockrell
2018 July 10 d.

Yra nuodėmės, į kurias krikščionys akimirksniu atkreipia dėmesį. Dažniausiai tas nuodėmes jie pastebi kituose krikščionyse. Yra nuodėmės, kurios šokiruoja, tokias nuodėmes mes laikome didesnėmis už likusias. Tačiau juk visos nuodėmės atveria bedugnę tarp Dievo ir žmogaus, visos mus atskiria nuo Kristaus. Nėra jokių nutolimo laipsnių – arba jūs susitaikėte su Dievu, arba jūs esate Jam svetimas (skaitykite laiško Kolosiečiams 1, 21-22 ). Nėra jokio tarpinio „viduriuko“.

Žinoma, mes galime užsiimti saviapgaule ir įtikinti save, kad reikia stengtis vengti „didelių“ nuodėmių, o tuo tarpu į kitas mirtinas savo gyvenimo nuodėmes žiūrėti pro pirštus. Nesuklyskite – kiekviena nuodėmė yra bloga, kiekvieną nuodėmę reikia išpažinti, kiekvienas iš mūsų turi šalintis savo nuodėmingų polinkių ir, pasitelkęs nuolankų bei paklusnų tikėjimą, teisiai gyventi.

O tai reiškia, kad mes negalime sau leisti ignoruoti nuodėmių, į kurias ėmėme žvelgti atlaidžiai.

Egoizmas / Pasitenkinimas savimi

Kaip dažnai Jėzus Naujajame Testamente koneveikė fariziejus? Juk nuolat! Ir visuomet dėl jų pasitenkinimo savimi, veidmainystės ir egoizmo. Jeigu jums reikia save pagirti už kokį nors gerą darbą, jūs kažką darote neteisingai. Kiek žmonių mėgsta pasipuikuoti savo dievobaimingais darbais, kad visi pamatytų, kokie jie yra geri krikščionys. Tačiau Kristui nesvarbu, ką apie jūsų dosnumą galvoja kiti žmonės. Jam rūpi, kas vyksta jūsų širdyje, iš kurios ir išplaukia jūsų motyvacija. Jeigu jums labai reikia, kad kiti žinotų, apie jūsų gerus darbus, jausmus bei mintis ir jus aukštai įvertintų, tai atėjo laikas apmąstyti požiūrį į šį klausimą.

Patriotizmas

Iš karto pasakysiu, jog aš nelaikau patriotizmo nuodėme. Tačiau krikščionys per dažnai painioja viską, sumaišydami krikščioniškas vertybes su politiniais įsitikinimais ir patriotizmu. Biblija gana nedviprasmiškai skelbia, kad Jėzaus vardas bus skelbiamas visame pasaulyje, visoms tautoms. Negerai, kai mes šaukiame, jog mūsų šalis iš visų geriausia, kad mūsų tauta progresyvesnė ir pamaldesnė už kitas. Tai nebiblinis požiūris. Negerai, kai krikščionybė yra painiojama su nacionalinėmis idėjomis, ir frazė „Dievas su mums“ yra pririšama prie šalies vėliavos. Žinoma, mes galime mylėti ir gerbti savo Tėvynę, vertinti galimybę gyventi savo šalyje, tačiau reikia prisiminti, jog krikščionys yra piliečiai Dangaus Karalystės, kurioje lemta gyventi viso pasaulio tautoms.

Baimė/ Nerimas

Jėzus leidžia aiškiai suprasti, ką galvoja apie mūsų nerimą: „Nesirūpinkite!“ Tikėjimas reikalauja pasitikėjimo. Ir pirmame apaštalo Jono laiške 4, 18 pasakyta: „Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę“. Dievas yra meilė. Jis taip mus myli, kad pasiuntė savo Sūnų į tikrą mirtį, norėdamas mus išpirkti iš nuodėmės. Jo meilė yra tobula, o tai reiškia, kad mes neturime ko bijoti. Kartais baimė yra neišvengiama. Man tai yra didelė problema. Mes esame netobuli, tačiau negalima tarp Jėzaus ir baimės, nerimo dėti lygybės ženklo. Jeigu yra baimė, reiškia yra tikėjimo problema. Viską, ką mes galime padaryti, - prisiminti, jog Dievas viską laiko savo rankose.

Išdidumas

Mes bažnyčioje nuolatos svarstome apie išdidumą. Nagrinėjame išdidumo pavojų ir žalą, tačiau kartais man atrodo, jog mes nelabai suprantame, kas tas išdidumas yra. Mes nesuprantame, kad kiekvieną kartą atsisakydami kam nors atleisti, mes taip elgiamės dėl išdidumo. Kaskart, kai po ginčo su draugu ar giminaičiu, mes atsisakome pirmi atsiprašyti, mes parodome išdidumą. Neužmirškite, kad Kristaus malonė buvo išlieta ant jūsų, o jūs savo ruožtu esate pašaukti šią malonę skleisti toliau jus supantiems žmonėms.

Pavydas / Nepasotinamumas  

Ši nuodėmė gimininga išdidumui. Mes įlendame į skolas, tik dėl to, kad nedelsiant turėtume geresnių dalykų. Kristaus mokiniai labai dažnai gyveno turėdami viltį, kad aplinkiniai bus dosnūs. O Jėzus buvo paprastas stalius. Aš nedrįstu tvirtinti, kad turtas yra blogybė. Nes taip nėra. Jeigu jūs galite sau leisti įsigyti „Mersedesą“ – žinoma, pirkite. Bet jei neįstengiate, jeigu vėliau kas mėnesį turite padengti skolos procentus, tai jūs (supraskite mane teisingai) tapote šiuolaikinės nepasotinamumo  formos pasekėju. Jeigu taip, tai pažvelkite į savo širdies vidų ir ištirkite turinį. Jeigu iš jūsų būtų atimtos visos šios „gyvenimo grožybės“, ar jūs sugebėtumėte kaip ir anksčiau gyventi patenkintą ir džiaugsmingą gyvenimą Kristuje? Kodėl jūs lendate į skolas? Kodėl norite „pūsti miglą į akis“ Dievui ir žmonėms? 

Apkalbos

Aš užaugau konservatyvioje krikščioniškoje aplinkoje, kur visuomet buvo taisyklė – apie žmogų galima pasakyti bet kokią bjaurastį, jeigu vėliau pabaigoje pridursi: „Duok Dieve jam sveikatos“. Todėl aš esu kalta dėl apkalbų skleidimo. Kaip ir daugelis kitų žmonių. Mums patinka aptarinėti kitų gyvenimą, lyg mes gyventume jų galvose ir apie juos žinotume viską. „Bažnyčiai artimi“ žmonės labai dažnai yra kaltinami dėl tokio elgesio, kuris išplaukia iš noro visus pasmerkti. Kodėl moteris, pasirinkusi abortą, bijo pasirodyti jūsų bažnyčioje? Juk dėl to, kad bijo mėtomų jos pusėn žvilgsnių ir atstumo, kurį „viską žinantieji“ stengsis nuo jos išlaikyti. Dėl tokios pat priežasties į bažnyčią bijos užeiti kažkieno pastojusi 16-metė duktė ir vyras, kuris yra neištikimas savo žmonai. Žinoma, kyla tam tikras malonus jausmas, kai galima užmiršti savo problemas ir paplepėti apie svetimas, bet vis dėlto prisiminkime, kad mūsų kalbos turi būti kupinos malonės, o mūsų nuodėmės yra tokios pat siaubingos, kaip ir mus supančių žmonių.

Neapykanta

Kalno pamoksle Jėzus mums sako tai, ką mes labai gerai žinome: neteisinga  žudyti. Ir toliau prie šių žodžių Jis priduria, kad kiekvienas, kuris nekenčia – taip pat yra žudikas, nes neapykanta – tai žmogžudystė, kuri apsistoja žmogaus širdyje. Neapykanta yra susieta su baime. Geras to pavyzdys yra visuotinis požiūris į musulmonus, kuris grindžiamas vienos mažos sektos nusikaltimais. Taip pat mes įpratę laikyti savyje neapykantą tiems, kurie mums sukėlė skausmą.

Smerkimas

Tai, žinoma, yra mūsų arkliukas. Jis gali padaryti galą mūsų tikėjimui ir mūsų įtakai. Aš prisimenu, kad apaštalas Paulius skatina išvyti nusidėjėlius iš šventųjų surinkimų, nepritarti žmonių nuodėmingam elgesiui. Ir kaip tik tuo mes ir pateisiname mūsų troškimą pasmerkti aplinkinius. Ir mano nuomone, tai yra baisi Biblijos aiškinimo klaida.

Kristaus tiesa yra ta, kad mes visi esame vienodi. Mes visi esame nusidėjėliai, kuriems reikia Gelbėtojo. Krikščionys priima Kristų ir tikėjimu Dievo malone išvengia pasmerkimo. Dėl savo elgesio mes neišvengtume teismo. Kaskart, kai mes blogai apie ką nors galvojame, mes užmirštame, kad taip pat esame nusidėjėliai. Vienintelis būdas neįpulti į šią nuodėmę – pripažinti savo pačių silpnybes ir mokytis būti nuolankiems. Atvirai sakant, tai padeda išvengti daugelio nuodėmių.