Dvasiniai skaitiniai

Atleidimo malda

David C. MaCasland
2018 June 15 d.

„Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus“ (Lk 6, 27-28).

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje šešiametė Rubė Bridžes (Ruby Bridges) tapo pirmąja juodaode moksleive baltųjų mokykloje Amerikos pietuose. Policininkai kasdien lydėjo Rubę pro minią piktų tėvų, šaukiančių jos adresu prakeiksmus ir grasinimus. Klasėje ji buvo vienintelė mokinė. Ir ją mokyti sutiko tik viena mokytoja – Barbara Henry.

Žymus vaikų psichologas Robertas Kolzas (Coles) kelis mėnesius susitikinėjo su Rube ir padėjo jai įveikti stresą bei baimę. Jį nustebino Rubės malda, kuria ji meldėsi kasdien eidama į mokyklą ir namo: „Dieve, prašau, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (žr. Lk 23, 34).

Jėzaus žodžiai ant kryžiaus buvo stipresni už neapykantą ir įžeidinėjimus. Didžiausios kančios metu mūsų Viešpats savo paties pavyzdžiu parodė, ko mokė savo mokinius: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus... Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas“ (Lk 6, 27-28.36).

Toks elgesys yra įmanomas tik tuomet, jei mes prisimename meilę, kurią mums davė Jėzus. Ši meilė yra stipresnė už pačią pikčiausią neapykantą.

Dangaus Tėve, Tu taip gailestingai mums atleidai. Padėk ir mums atleisti tiems, kurie mus skriaudžia.

Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus

© Our Daily Bread