Pradžia Atsiliepimai Administravimas

Naujienos

10-ties sužeistų sielų simptomai

Ryan LeStrange
2018 April 25 d.

Vienas iš dalykų, kuriuos padarė Jėzus, yra tai, kad Jis sau prisiėmė mūsų emocines negalias ir žaizdas. Jo tikra meilė ir atliktas darbas davė galimybę mums gauti laisvę. Jūs neturite pakliūti į pasmerkimo ir savo teisumo spąstus. Aiškus Dievo malonės ir gerumo supratimas suteikia mums galimybę atsinaujinti (atgimti).

Viena iš naujos prigimties brandos dalių yra prieiga prie naujų mąstymo būdų. Norint teisingai mąstyti, Dievo Žodis tampa kelionės žemėlapiu ir todėl atveria vartus į gyvenimo Karalystę. Kai jūs kitaip mąstote, jūs kitaip gyvenate. Proto atnaujinimas – tai nėra vieno etapo procesas, o nuolatinės kaitos, augimo ir atsinaujinimo kelias.

Štai dešimties sužeistų sielų tipų sąrašas, jų simptomai ir ištraukos iš Šventojo Rašto, norint atnaujinti jūsų protą ir atvesti į teisingo mąstymo kelią.   

1. Konfliktinė siela: nesugeba priimti racionalių sprendimų, blaškoma iš vienos pusės į kitą, labai nestabili ir pernelyg emocinga.

„Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus“ (Pat 14, 30; Biblijos Draugijos vertimas).

2. Nusikamavusi (iškankinta) siela: turinti didelį kaltės jausmą, bausmės baimę, bijanti dėl praeities klaidų, visiškai neturinti vidinės ramybės.

„Taigi dabar nėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią“ (Rom 8, 1).

„Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Fil 4, 7).

3. Baili siela: išgąsdinta, nuolatos nerimaujanti ir nerimstanti; dėl itin didelės baimės nesugebanti atlikti tam tikrų veiksmų.

„Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Tim 1, 7).

„Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimėje yra kančia, ir kas bijo, tas nėra tobulas meilėje“ (1 Jn 4, 18).

4. Nerami siela: nervinga ir lengvai pasiduodanti panikai, neturinti taikos ir ramybės, išgyvenanti nerimo atakas, kurių metu ima stipriai plakti širdis ir / arba darosi sunku kvėpuoti.

„Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Fil 4, 6).

5. Atstumta siela: lengvai įsižeidžianti ir nuolatos reikalaujanti nenatūralaus lygmens palaikymo ir pripažinimo.

„Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims“ (Ps 27, 10).

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk“ (Jn 6, 37).

6. Pavargusi siela: pailsusi ir susisielojusi, nejudanti Dvasios srovėje, išgyvenanti nusivylimo jausmą ir mananti, jog darbas Karalystėje neduos žadėto vaisiaus.

„Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią – pastiprinsiu“ (Jer 31, 25).

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mt 11, 28-29).

7. Įžeista siela: jaučia nuoskaudą bei nepasitenkinimą ir atsisako atleisti praeities nuodėmes; šis emocinės traumos tipas remiasi kartėlio ir bejėgiškumo dvasia, kuri gali pasireikšti įvairiomis ligomis, privedančiomis prie neįgalumo.

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kol 3, 13).

„Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį (Hbr 12, 14-15).

8. Prarasta (pamesta) siela: turi valkatos mentalitetą, atsisakydama įsitvirtinti Dievo Žodyje ir Dievo valioje.

„Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie jo įstatymą dieną ir naktį.Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi“ (Ps 1, 1-3).

9. Sužeista siela: išgyvena skausmą, nuoskaudas ir ilgalaikes žaizdas; kas sukuria nuodingą psichinę terpę, kuri viską mato neigiamoje šviesoje.

„Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu. Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų. Jis atgaivina mano sielą, vedą mane teisumo takais dėl savo vardo“ (Ps 23, 1-3).

„Viešpats (...) Izraelio tremtinius surenka. Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto“ (Ps 147, 2-3).

10.  Sutrikusi siela: svyruoja tarp idėjų, neužtikrinta dėl identiteto, jaučia aiškumo stygių; nėra tvirta, turi neryžtingas mintis, yra neryžtinga dėl sprendimų arba dėl krypties (pakraipos).

„Viešpats nukreipia žmogaus žingsnius ir Jam patinka jo keliai“ (Ps 37, 23).